Partenònas,deivės Atėnės Partenės šventykla; senovės graikų architektūros paminklas Atėnų akropolyje (su kitais statiniais – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1987).
Architektūra
Dorėniškojo orderioperipteris (apie 30,9 × apie 69,5 m), vakarinėje pusėje –opistodomas suantais irkolonada, rytinėje – trinavisnaosas (čia stovėjo apie 12 m aukščiochrizoelefantinė Atėnės Partenės statula, 438 pr. Kr., skulptoriusFeidijas; neišliko) supronaosu (antai ir 6 kolonų portikas).
Partenonas Atėnų akropolyje (447–432 pr. Kr., architektai Iktinas, Kalikratas)
Partenono statybai naudotas marmuras. Opistodomo stogą rėmė 4 jonėniškojo orderio kolonos.Frizas buvo puoštas 92 metopomis, vaizduojančiomis vakarinėje pusėje amazones, pietinėje – lapitus ir kentaurus, rytinėje – dievus ir gigantus, šiaurinėje – graikus ir trojiečius.Timpanai buvo dekoruoti horeljefinėmis skulptūrinėmis kompozicijomis, vakariniame frontone vaizduota Poseidono ir Atėnės varžytuvės, rytiniame – Atėnės gimimas (visas skulptūrinis dekoras, apie 432 pr. Kr., manoma, skulptorius Feidijas su kitais). Dalis skulptūrinio dekoro saugoma Britų muziejuje Londone, Akropolio muziejuje Atėnuose, Luvre Paryžiuje, Nacionaliniame muziejuje Kopenhagoje.
Istorija
Partenonas pastatytas vadovaujantPerikliui (447–432 pr. Kr., architektaiIktinas,Kalikratas). Architektai, kurdami Partenono iliuzionistinį simetrišką vaizdą, suprojektavo ties viduriu išlenktąstilobatą irantablementą, kolonas suentazėmis. Apie 447 pr. Kr. statybai ir skulptūrinei puošybai vadovavo Feidijas. 2 a. pr. Kr. ir 2 arba 3 a. po Kr. nuniokojo gaisras.
6 a. paverstas Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, 1460 – mečete (veikė iki 1829), pristatytas minaretas (nugriautas 1832). 1687 suniokotas per venecijiečių atpuolį. 1801–08 dauguma skulptūrų išvežta į Didžiąją Britaniją. 20 a. pradžioje iš dalies restauruotas.
2271