Saturnus juurrâmroođijn láá ohtsis 274 máánnud (ive 2025), moh láá masa siämmáá ennuv ko piäiváškode eres planetijn láá máánuh ohtsis. Tain 128 kávnojii ive 2025. Toh kávnojii Canada France Havaiji -teleskoppáinHavaijist. Tain teleskoppáin siämmáš totkeejuávkku tuuđhâi Saturnus pirrâs jo iivij 2019–2021. Talle kávnojii 62 uđđâ máánnud sehe meerhah tast, ete Saturnus pirrâ joreh vala ennuv eenâb uccâ máánuh. Tondiet täsnitietteeh halijdii-uv tutkâđ siämmáid kuávluid lase. Uđđâ máánuh láá tuođânálásávt šoddâm stuárráábij máánui suoččâmij peht, ađai toh láá uásih stuárráábijn máánuin. Nubbe máhđulâšvuotâ lii tot, etekoomeet lii tovle suoččâm máánun tâi máánu kometân, jeđe máánu lii tuššâm pitážin. Puoh ive 2025 kavnum máánuh annojehepinjuolgâduslâžžân máánnun. Tot meerhâš tom, ete toi čoođâmitto lii enâmustáá 2−4 kilomeetter, iäge toh lah aldagin páálu hámásiih.[1][2]
Saturnus stuárráámus máánu liiTitan. Ton čoođâmitto lii 2 574,73 ± 0,09 kilomeetterid.[3] Titan lii pelnubkiärdásâš EennâmMánudáá háárán já stuárráb koMerkurius-plaaneet. Tot puáhtá uáiniđ Enâmist-uv kiijkáráin.
Saturnus máánuh láá iänááš-uv avalii jieŋâst, mii ij vaarâ lah kuássin suddâmgin.