Kad būtumgarbingas. priesielos taurumo turi pridėti šviesųprotą. Turintysis tas skirtingas gamtos dovanas visada vadovaujasi visuomenės naudos kompasu. –K. A. Helvecijus.
Kadangi mūsų vidiniai potyriai susidaro iš jutiminių įspūdžių kombinacijų ir reprodukcijos,sielos koncepcija be kūno man atrodo tuščia vieta ir beprasme. –A. Einšteinas.
Kas nuodugniai tiria savosielą taip dažnai pastebiklystąs, kad norom nenorom tampakuklus. Jis jau nesididžiuoja savo išprusimu, jis nemano esąs pranašesnis už kitus. –K. A. Helvecijus.
Kiekvienai giliaisielai reikiakaukės; dar daugiau – kiekviena gili siela pamažu apauga kauke: nes nuolat klaidingai ir lėkštai interpretuojamas kiekvienas jos ištartas žodis, kiekvienas žengtas žingsnis, kiekvienas gyvenimo ženklas. –F. Nyčė.
Ne daiktai ydingi, betsielos. Kam skurdas našta, tam ir turtas bus našta. Nesvarbu, ar paguldysi ligonį į medinę ar į auksinę lovą, nes kad ir kur jį neštum – visur jis nešis savo ligą. –Seneka.
Nepasitenkinimas savimi, atsiranda išsielos nepastovumo ir bailių ar nesėkmingųgeismų. Arba neišdrįstama tiek padaryti, kiek geidžiama, arba neįstengiama ir pasiduodama visumos vilčiai. –Seneka.
Nepasotinamasiela niekada nepasisotina. Tai troškulys, o ne liga. –Seneka.
Nulipdyti gražiąstatulą ir įkvėpti jaigyvybę – kilnu, bet dar kilniau išugdyti jaunąprotą, suformuoti jaunąsielą ir įkvėpti jaitiesos jausmą. –V. Hugo.
Pataikavimas niekada nebūdingas didžiomssieloms, jis – dalia menkų sieliūkščių, gebančių tapti dar menkesnėmis, kad patektų į svarbių personų gyvenimo sferą, kuri jas traukia. –O. de Balzakas.
Patys geriausižmonės geba suprasti grožį, išdrįsta rizikuoti ir pajėgia pasakyti tiesą. Ironiška, tačiau kaip tik šios teigiamos savybės daro juos labai pažeidžiamus. Kaip tik todėl jųsiela dažnai būna sužeista, o kartais – visiškai palaužta. –E. Hemingvėjus.
Sielą tobulina tik vienas dalykas – pastovus gėrio ir blogio pažinimas, [kurį gali pasiekti tik filosofija]. Joks kitas menas netyrinėja gėrio ir blogio. –Seneka.
Sielos grožis suteikia žavesio net neišvaizdžiam kūnui; lygiai taip sielos bjaurumas uždeda puuikiausio sudėjimo, gražiausių bruožų kūnui kažkokį ypatingą antspaudą, keliantį nepaaiškinamą pasišlykštėjimą. –G. E. Lesingas.
Spręsdamas apiežmogų, nepasitikiu akimis. Tiesai nuo apgaulės atskirti turiu geresnį, tikresnį matą:sielos gėrio tegu ieškos siela. –Seneka.
