Ką dievas sujungė, žmogus teneperskiria. –Mt 19, 6.
Susituokusiems įsakau ne aš, bet Viešpats, kadžmona nesiskirtų nuovyro, o jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikytų su vyru; – taip pat ir vyras tenepalieka žmonos. –1 Kor 7,10-11.
Tebūna visų gerbiamasantuoka ir nesuteptas santuokos patalas. O ištvirkėlius ir svetimautojus teis Dievas. –Heb 13, 4.
Du dešimtmečiaimeilėsmoterį paverčia griuvėsiais, o du dešimtmečiaivedybinio gyvenimo padaro ją panašią į visuomeninį pastatą. –O. Vaildas.
Galima paaiškinti kitiems, kodėl tuištekėjai už savovyro, bet negalima įtikinti tuo savęs. –Žorž Sand.
– Girdėjau, jauniejituokiasi išmeilės. – Iš meilės? Kokios prieštvaninės jūsų mintys! Kas šiandien kalba apie meilę? – Ką gi daryti? Toji kvaila, sena mada vis dar neišnyksta.– Juo blogiau tiems, kurie laikos šios mados. Kiek žinau laimingų santuokų, tai jos visos padiktuotos sveikoproto. – Taip, bet užtai kaip dažnai sveiko proto padiktuotų santuokų laimė subyra į dulkes kaip tik dėl to, kad atsiranda toji aistra, kurios nenorėta pripažinti. – Bet sveiko proto padiktuotomis santuokomis mes vadiname tokias, kada abu jau yra išsidūkę. Tai nelyginant skarlatina, kiekvienas turi ja persirgti. – Tuomet reikia išmokyti dirbtinai įskiepyti meilę kaip ir raupus. –L. Tolstojus.
Kadangisantuokoje esama jausmo momento, tai ji ne absoliuti ir apima ištuokos galimybę. Bet įstatymai privalo visapusiškai sunkinti tos galimybės įgyvendinimą ir saugoti dorovingumo teisę prieš kaprizą. –G. V. F. Hėgelis.
Kaivyraivedamoteris, jie tikisi, kad jos niekada nepasikeis. Kai moterys teka už vyrų, jos tikisi, kad jie pasikeis. Galiausiai abu lieka nusivylę. –A. Einšteinas.
Nesantuokinis gyvenimas suformuotaspalaidumo. Abi lytys vengia sąjungos, kuri turi juos padaryti geresnius, ir gyvena sąjungoje, kuri daro juos blogesnius. –Š. Lui Monteskjė.
Santuoka ypatinga tuo, kad su ja baigiasi stabo garbinimas. Kaivyras geriau įsižiūri į savo dievaitę, ji vėl tampa paprastamoterimi. –Dž. Adisonas.
Santuoka (...) yra teisėta dorybingameilė; toks jos apibūdinimas atmeta visa, kas joje laikina, kaprizinga ar subjektyvu. –G. V. F. Hėgelis.
Santuoka – ne tikmalonumai, kurie šeimyniniame gyvenime tokie pat laikini kaip ir gyvenime apskritai; ji reikalauja vienodų polinkių, aistringo tarpusavio potraukio, charakterių panašumo – štai kas šią visuomenei būtiną nuostatą paverčia amžina problema. –O. Balzakas.
Santuoka negali būti laiminga, jeigusutuoktiniai iki vedybų tobulai nepažino kits kito įpročių ir charakterio. –O. Balzakas.
Vedybų klausimu rytųšeima visiškai skiriasi nuo vakarų šeimos; tai, moralė nėra universali:vyras yra iš prigimties vadovas, o visuomenė stengiasi ją keisti. –Napoleonas Bonapartas.
Vienaip ar kitaipvesk: jei gausi gerąžmoną, būsi laimingas, jei blogą – tapsi filosofu. –Sokratas.
Vienas niekada nebuvovedęs, ir tai jo kryžius; o kitas yra vedęs, ir tai jo rykštė. –R. Bertonas.
Vietoj to, kad iš naujovesčiau, aš geriau susirasiu man nepatinkančiąmoterį ir tiesiog atiduosiu jai savo namą. –R. Stiuartas.
Visomssantuokoms lai galioja viena rekomendacija: kiekvienasžmogus turi tuoktis taip, kaip naudinga valstybei, o ne kaip maloniausia jam pačiam. –Platonas.
Žmonės nuolat painioja, viena vertus,santuoką ir meilę, kita vertus,laimę ir meilę. Bet tai visiškai skirtingi dalykai. Štai kodėl, norsmeilė ir labai retas daiktas, pasitaiko laimingų santuokų. –A. Kamiu.
