Išminčius panašus į dažų pardavėjo prekydėžę: tylomis rodo savo tobulybę; okvailasis kaip žygio būgnas: turi stiprų balsą, bet yra tuščias, pasigailėtinas. –Saadis.
Išminčius, patekęs paskvailius, neturi tikėtis jų pagarbos, o jei kvailys plepėjimu nugalės išminčių, tai nieko nuostabaus, nes akmeniu galima sudaužyti deimantą. –Saadis.
Kvailiausia iš visųkvailybių yra tada, kai jaunos geros galvos įsivaizduoja netenkančios savooriginalumo, jei pripažįsta tai, kas jau kitų buvo pripažinta. –J. V. Gėtė.
Mums visada patinka, kai meilikaujamai giriamos trūkstamos mūsų savybės. Pasakykitekvailiui, kad jis labai protingas, irsukčiui, kad jis garbingiausias žmogus pasaulyje, ir jie puls jums ant kaklo. –H. Fildingas.
Užčiaupti burnąkvailiui – nemandagu, bet leisti jam tęsti – tiesiog žiauru. –B. Franklinas.
Užsispyrimas ir besaikis įkarštisginče – pats tikrasiskvailumo požymis. Kažin ar rasi pasauly kitą padarą, kuris būtų toks užsispyręs, nesvyruojantis, nieko nepaisantis, toks orus ir rimtas, koks yra asilas? –M. de Montenis.
Visai nebūtina visada sakyti viską, ką galvoji, tai būtųkvailystė, bet visa, ką sakai, turi atitikti tavomintis; antraip tai – piktaapgaulė. –M. de Montenis.
Visi kalba apiekvailį irpagyrūną, kad jis kvailys ir pagyrūnas, bet niekas nesako šito jam, o jis taip ir miršta nesužinojęs apie save to, ką žino visi. –Ž. de la Briujeras.
Trys pasaulyjekvailiai:žydas, kad geriausios kiaulienos nevalgo,bajoras, kad sveikiems savo švarkams užpakalį skaldo,gaidys, kad gieda, kada visi miega.