Bijome to, ko nesuprantame. –„Angelai ir demonai“.
Istoriją visada rašo laimėtojai. Susidūrus dviem kultūroms, pralaimėtojas išbraukiamas, o laimėtojas imasi rašyti istorines knygas – knygas, šlovinančias būtent jo idėją ir niekinančias nugalėtą priešininką.– „Da Vinčio kodas“.
Jūs gausinate ir tobulinate masinio naikinimo ginklus, opopiežius keliauja po pasaulį maldaudamas lyderius uždėti apynasrį beatodairiškai pažangai. Jūs klonuojate gyvas būtybes, oBažnyčia ragina apmąstyti moralines šių veiksmų pasekmes. Jūs raginate žmones bendrauti telefonu ir vaizdo ekranuose ir kompiuterinio ryšio kanalais, o Bažnyčia atveria savo duris ir kviečia mus tiesioginiam bendravimui, kuriam ir esame skirti. Jūs žudote negimusius kūdikius dėl mokslo pasiekimų, leisiančių išgelbėti kitų žmonių gyvybes, o Bažnyčia siekia atkreipti jūsų dėmesį į principinį šios motyvacijos ydingumą.
Jūs sakote, kadmokslas mus išgelbės. Aš sakau, kad mokslas mus sunaikino. Nuo Galilėjaus dienųbažnyčia stengėsi sulėtinti negailestingą mokslo žygiavimą pirmyn, kartais klaidingomis priemonėmis, tačiau visuomet geranoriškais motyvais. Vis dėlto mokslo pagundos buvo per didelės, kad žmogus būtų pajėgęs joms atsispirti. Aš jus raginu – apsižvalgykite aplinkui. Mokslo pažadai nėra ištesėti. Pažadai užtikrinti mūsų gyvenimo efektyvumą ir paprastumą pavirto ne kuo kitu kaip nesibaigiančia tarša bei chaosu. Mes esame susiskaldžiusi ir susipriešinusi gyvosios gamtos rūšis Rūšis žengianti susinaikinimo keliu.
Kaipbažnyčia gali kovoti su tuo, kas žmonėms atrodo logiška ir teisinga! Kaip mes galime smerkti tai, kas dabar yra tapę pačiu mūsų visuomenės pamatu! Kiekvieną kartą, kai tik Bažnyčia pakelia perspėjantį pirštą, jūs smogiate atgal, apšaukdami mus tamsuoliais, nenuspėjančiais koja kojom su gyvenimu.
Kalba yra labai tinkamas įrankistiesai paslėpti. –„Prarastas simbolis“.
Net talentingimokslininkai, kartais surenka Google savo pavardes. –„Prarastas simbolis“.
Paprastai kalbant,terorizmo tikslas yra – sėtiišgąstį irbaimę. Įsigalėjusi baimė pakerta tikėjimą. Ji susilpnina priešininką iš vidaus, skatina visuomenėje neramumus ir bruzdėjimą.
Rožė visada buvo ryškiausias moteriškoseksualumo simbolis.
Sąsajų galima ir nematyti, bet jos visada egzistuoja, slypinčios po regimu paviršiumi.– „Da Vinčio kodas“.
Šį vakarą mes su fiziniu pasauliu. Jį ignoruodami, pademonstruotume tik kvailą ir beprasmįišdidumą. Išdidumas irtradicijos negali būti iškelti aukščiau už pavojų.
Terorizmas nėra pykčio ar neapykantos išraiška. Terorizmas yrapolitinis ginklas. Sugriaukite valdžios neklaidingumo ir nepažeidžiamumo fasadą, ir jūs sugriausite tos visuomenės tikėjimą.
Tik dabar jis pagaliau įvertino unikaliausią miesto bruožą. Grasus. Venecijoje beveik nebuvo lengvųjų automobilių ar kitokių motorinių transporto priemonių, todėl jis mėgavosi palaimingais garsais – vietoje tradicinio miesto eismo, metro bei sirenų, čia dominavo nemechaninęs kilmės lalesys: žmonių klegėjimas, balandžių burkavimas, laiko kavinių klientus smaginantis smuikų čirpimas. Jokio kito didmiesčio centras neskambėjo kaipVenecija. –„Inferno“.