Kitos reikšmės –OM.
Om (Aum) –sanskritoskiemuo, kurįhinduistai,džainistai,budistai ir kitų indiškosios kilmės religijų ir dvasinių judėjimų atstovai laiko šventu. Om dar vadinamas omkara, pranava, akšara.Devanagari raštu žymimas specialiuligatūros ॐ (Unicode U+0950) ženklu,tibetiečių rašte ༀ (Unicode U+0F00). Ženklas sudarytas iš kairėje pusėje esančios raidės „A“, lygaus, simetriško lanko, garso „U“ irčandrabindu, kuris parodo priebalsio nazalizaciją –nosinio (nazalinio) garso tartį.
Hinduizme garsas Om žymi transcendentinį garsą, iš kurio virpesio pagal hinduistinę kosmologiją atsiradovisata. Šis skiemuo laikomas švenčiausia iš visųmantrų,vedų versme. Jis apibūdina aukščiausią Dievo įvaizdį: beformį, bekūnįBrahmaną, beasmenę Pasaulio sielą.
OM yra simbolis, kuris viską apima ir savyje talpina. Pirmą kartą paminėtasUpanišadose, nors užuominų esti jau „Rigvedoje“. Om skaidomas į 4 fonetinius matus (matras), kurie reprezentuoja 4 sąmonės būkles: a – būdravimą, u – sapnavimą, m – miegą be sapnų,anusvarą – transcendentinę tikrovę (turyją). Be to, jis simbolizuoja Trejybę:Višnus,Šiva irBrahma. „Jogasūtroje“ Om tapatinamas suYšvara, teigiama, kad jo rečitavimas leidžia pasiektisamadhį.[1]
Nuo XIX a. Om tapo hinduizmo simboliu.
OM yra pavidalo, garso simbolis ir žymi absoliučią visatos esatį,šūnjatą. Šventasis skiemuo yra aptarinėjamas daugelyje įvairių budizmo mokyklų.
Budizme Om yra bydža mantra, vartojama daugumoje mantrų. Budizme visada tariamas OM ir niekadaAum.Vadžrajanoje (mantrajanoje) atlieka svarbų vaidmenį kaipmantrinis skiemuo. Jis skamba vienoje svarbiausių vadžrajanos mantrų „OM MANI PADME HUM“.
