Dabartinė Zambijos teritorija susiformavoXIX a., ją kolonizavusJungtinei Karalystei. Iki tol ši teritorija kartu suKongo Demokratinės Respublikos,Malavio,Zimbabvės teritorija buvoPietinės Afrikos dalis. Seniausieji vietos gyventojai buvopigmėjai, kuriuosIV a. išstūmė technologiškai pažangesnibantai, atsinešę žemdirbystės, vario apdirbimo tradicijas. Čia nuoXVI a. formavosi Afrikos geležies amžiaus valstybės. Svarbiausios tarp tokių valstybių Zambijos teritorijoje buvoAlujana vakarinėje Zambijoje,Bemba šiaurinėje,Kazembė centrinėje irMaravi rytinėje. Šios karalystės iki pat XIX a. beveik neturėjo santykių su Afrikos pakrante, kurią tuomet jau kolonizavoPortugalija.
XIX a. Zambijos gentinės karalystės patyrė invazijas ir išorines įtakas. Pirmiausia, ją veikė klajoklių tautų kilnojimaisi iš pietų, taip vadinamojimfekanė.Lozi gyvenamą Alujaną nusiaubėkololo gentys, vadovaujamos vadoSebetvane, kuris galiausiai paėmė valdžią Alujanoje. Kita klajoklių gentisngoniai įsitvirtino Maravi imperijoje. Kraštu domėjosi ir rytinės Afrikos pakrantės imperijos:Omano imperijai plečiant prekybinius ryšius su krašto giluma, Kazembėje įsitvirtino prekybinė efemeriškaMsirio imperija.
XIX a. viduryje vis stipresnė tapo britų įtaka. Kraštą tyrinėjoDeividas Livingstonas, o1888 m.Sesilis Rodas iš vietos karalių nusipirko teises čia verstis kalnakasyba. Britus labiausiai domino regiono vario ištekliai. Netrukus visas Rodo užvaldytas plotas (dabartinė Zambija ir Zimbabvė) tapo žinomas kaipRodezija, o Zambija – kaipŠiaurės Rodezija.1923 m. britai nusprendė nebepratęsti sutarties ir prijungti Rodeziją prie savo imperijos.Pietų Rodezija (Zambija) tapo kolonija, o Šiaurinei suteiktas protektorato statusas. Zambijoje atrasti milžiniški vario ištekliai spartino šalies kolonizaciją. Vietos gyventojų išnaudojimas vedė prie ne kartą kilusių streikų.
1953 m. britai nusprendė sujungti savo Pietinėje Afrikoje buvusias tris kolonijines valdas įRodezijos ir Njasalando federaciją. Jau po 10 metų,1963 m. federacija suiro, o1964 m.spalio 24 d. Šiaurės Rodezija tapo nepriklausoma kaip Zambijos Respublika.
Pirmuoju Zambijos prezidentu tapoKenetas Kaunda, kuris pasirinko pro-sovietinį kelią, t. y. Afrikos socializmą, nacionalizaciją ir vienpartinę sistemą, kurioje viešpatavoJungtinė nacionalinė nepriklausomybės partija (UNIP). Ši asmenybė sugebėjo išlaikyti valdžią ir stabilią politinę sistemą iki pat1991 m. Zambijoje, skirtingai nei kaimyninėse valstybėse, nekilo pilietinis karas, kas atsitiko, pvz., Angoloje ir Zimbabvėje.
Paskutiniuoju Šaltojo karo dešimtmečiu šalyje stiprėjo vienpartinės pro-socialistinės sistemos kritika. Todėl 1991 m. prezidentas K. Kaunda leido šalyje reformas, panaikino partijų draudimą, kas leido susikurti daugiapartinei sistemai. Tais pačiais metais įvykusių demokratinių rinkimų metu laimėjoJudėjimas už daugiapartinę demokratiją (MMD), ir prezidentu tapoFrederikas Čiluba. Jis pradėjo šalies ekonomikos liberalizaciją. Tačiau šalis negalėjo greitai demokratizuotis. Keletą kartų šalyje įvyko bandymai nuversti MMD valdžią (žymiausi –1993 ir1997 m.), daugiausia inicijuoti UNIP, su kuriais vyriausybėžiauriai susidorojo. MMD pavyko išsaugoti valdžią šalyje iki šiol.2002 m. trečiuoju šalies prezidentu tapoLevy Mwanawasa, o po šio mirties2008 m. –Rupiah Banda. Nuo2011 m. rugsėjo šalį valdo penktasis šalies prezidentasMaiklas Sata.
Nuo pat tapimo nepriklausoma valstybe 1964 metų spalį, Zambija yraprezidentinėatstovaujamoji demokratinėrespublika. Penkeriems metams visuotiniuose rinkimuose renkamas prezidentas (nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. – Michael Sata) yra šalies, vyriausybės, parlamento ir karinių pajėgų vadovas.Įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas dalinasi 158 vietų parlamentas ir vyriausybė. Parlamento nariai renkami penkerių metų kadencijai: 150 visuotiniuose rinkimuose, o 8 skiriami prezidento. Šalyje yra daugiapartinė sistema, po paskutinių rinkimų į parlamentą yra patekusios 5 partijos.
Zambija yra 39 pagal dydį pasaulio valstybė (752 618 km²). Ji neturi išėjimo prie jūros. Didžiąją dalį paviršiaus užima banguotas plokščiakalnis, kurio vidutinis aukštis 1000–1350 m, su pavieniais, izoliuotais kalnų masyvais. Aukščiausia šalies dalis yraMafingos aukštumos pasienyje su Malaviu, juose yra aukščiausias šalies taškas – 2329 m. Šiaurės rytuose driekiasiMučingos kalnai (aukštis iki 1893 m, Mumpu k.). Kadangi Zambija patenka įRytų Afrikos lūžių juostą, gausu tektoninių darinių – įdubų, skardžių,grabenų. Žemiausia Zambijos vieta yra pietuose, Zambezės pakrantėje (329 m).
Klimatas subekvatorinis, karštas ir drėgnas. Vidutinės mėnesio temperatūros svyruoja tarp 15-27 °C. Metinis kritulių kiekis keičiasi nuo 600–800 mm Zambezės vidurupyje, iki 800–1000 mm rytų plokščiakalniuose ir 1000–1400 mm vandenskyrinėjeLundos plynaukštėje.Liūčių laikotarpis tęsiasi nuo spalio iki balandžio, sausasis laikotarpis – nuo birželio iki spalio.
Didžiąją šalies dalį užima sezoniškai drėgni tropiniai miškai ir aukštažolėssavanos, o sausringesnėse vietose – sausieji tropiniai miškai (miombo) bei savanos suakacijomis irbaobabais.
Apie 85 % Zambijos gyventojų dirba žemės ūkio srityje. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra kukurūzai, sorgai, ryžiai, riešutai, saulėgrąžų sėklos, tabakas, cukranendrės, medvilnė. Yra maža žvejybos pramonė.
Vario kasimas ir sodrinimas sudaro didžiausią ekonomikos dalį šalyje. Taip pat kasamas kobaltas, cinkas, švinas, auksas, sidabras, brangakmeniai ir anglis. Šalies gamintojai apdirba maisto produktus, gamina tekstilę, statybines medžiagas, chemikalus, trąšas.
Varis sudaro 80 % šalies mainų. Importuojami įvairūs įrengimai, transporto įranga, plataus vartojimo prekės, nafta ir jos produktai, maisto produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yraEuropos Sąjungos šalys,Pietų Afrika,Japonija,JAV.
Zambijoje gyvena apie 14 mln. gyventojų. Didesnioji jų dalis susitelkę šalies centrinėje dalyje, ypačVario Juostos provincijoje (41 žm./km²). Retai gyvenami rytinis ir vakarinis šalies pakraščiai (Šiaurės Vakarų provincijoje – 3,2 žm./km²).
Zambijoje gyvena net 72 tautos, iš kurių dauguma priklausobantams. Gausiausios tautos yračevai,bembai,tongai,tumbukai,lundai,lovaliai,kaondai,nkojai irloziai. Taip pat yra europiečių, kinų, indų. Į Zambiją yra atsikraustę nemažai pabėgėlių iš aplinkinių šalių: Kongo DR, Angolos, Zimbabvės,Ruandos. Valstybinė kalba bei vietinių gyventojų (ypač miestiečių)lingua franca yraanglų kalba. Kaimiškose vietovėse plačiausiai vartojamosbembų irčevų kalbos. Sparti Zambijos gyventojųurbanizacija veikia mažesnes kalbas, priveda prie jų asimiliacijos.
.svg)
