 | |
| Forma | Akcinė bendrovė |
|---|---|
| Pramonė | Dokumentų paslaugos, skaitmeninės fotografijos, kompiuterio išoriniai įrenginiai |
| Įkurta | 1906 m.Ročesteryje |
| Centrinė būstinė | Norvolkas,Konektikutas,JAV |
| Svarbiausi darbuotojai | Ursula Burns |
| Produkcija | Kopijavimo aparatai,displėjai,fakso aparatai,spausdintuvai,projektoriai,skaitytuvai |
| Pajamos |  $21,633 mlrd.(2010 m.) |
| Darbuotojų | 136 500(2010 m.) |
| Tinklalapis | Xerox.com |
Xerox Corporation – tarptautinė dokumentų valdymo korporacija, gaminanti įvairiusspausdintuvus, daugiafunkcines sistemas,kopijavimo aparatus ir kitus pan. produktus, taip pat teikia susijusias paslaugas daugiau kaip 160 šalyse.[1]
Būstinė įsikūrusiNorvolko mieste,Konektikute (JAV) (iki2007 m. būstinė buvoStamforde), taipogi dauguma darbuotojų tebedirbaRočesteryje, kur bendrovė buvo įkurta.
„Xerox“ buvo įkurta1906 m. kaip „The Haloid Photographic Company“,[2] gaminofotopopierius ir susijusią įrangą.1958 m. pakeitė pavadinimą į „Haloid Xerox“, o1961 m. jį sutrumpino iki „Xerox“.[3] TerminasKserografija, kilęs iš graikų k. ir reiškiantissausas raštas, yra proceso, išrasto šios bendrovės1938 m., pavadinimas. Bendrovė iškilo 1959 m. pristačiusi Xerox 914,[4] pirmąjį kopijavimo aparatą. Produktas buvo toks sėkmingas, kad1961-ųjų pab. „Xerox“ uždirbo $60 mln.JAV dolerių pelno.1965 m. pajamos šoktelėjo iki $500 mln.1955 m. bendrovė pristatė pirmąjį automatinį elektrofotografinįmikrofilmų spausdintuvą, pavadinimu Copyflo.1963 m. „Xerox“ išleido Xerox 813, pirmąjį stalinį popieriaus kopijavimo aparatą. Po dešimties metų, t. y.1973 m., pasirodė spalvotai kopijuojantis aparatas.
Nuošalyje prie kopijavimo aparatų dirbo dar viena grupė. Jie siekė sujungti du aparatus per vietinį telefono tinklą taip, jog dokumentas nuskenuotas viena mašina, būtų atspausdintas kitoje. Galiausiai buvo išrastas pirmųjųfakso aparatųprototipas.
XX a. 7-ajame dešimtmetyje bendrovė pradėjo sparčiai augti.1960 m. Vebsteryje, Niujorko valstijoje, buvo įsteigtasmokslinės tiriamosios veiklos centras.1969 m. buvo išrastaslazerinis spausdintuvas. Kiek vėliau pasirodė ir spalvotai kopijuojantis aparatas. 1973–1975 m. buvo užfiksuotas rekordinis pajamų augimas,[5] bendrovė pradėjo plėstis globaliai. 1975 m. bendrovei buvo iškelta byla dėlmonopolijos, kuri pasibaigė tuo, kad „Xerox“ buvo priversta suteikti ištisaspatentų licencijas konkurentams, daugiausia japonų įmonėms. Po kelerių metų „Xerox“ turima kopijavimo aparatų rinkos dalis Jungtinėse Valstijose smuko nuo 100 % iki mažiau nei 14 %.
1970 m. bendrovė įsteigėPalo Alto tyrimų centrą. Jame buvo sukurtos tokios technologijos, kaip kadgrafinė sąsaja, spausdinimas lazeriu,WYSIWYG teksto redagavimo programa irEthernet. 1973 m. buvo sukurtasXerox Alto, nedidelisminikompiuteris, panašus į šių dienųdarbo stotis arasmeninius kompiuterius. Jis turėjoCRT monitorių, kompiuterinę pelę irQwerty tipo klaviatūrą. Tačiau nebuvo komerciškai sėkmingas, paprasčiausiai dėl to, jog kaina buvo per didelė. Vis dėlto, juos savo biuruose naudojo pati bendrovė, taipogi JAV vyriausybė ir kariuomenė. Kompiuteriai buvo sujungti pačių „Xerox“ sukurtu Ethernetkompiuterių tinklu. Tyrimų centre taip pat buvo sukurtas vienas pirmųjų interneto tinkloprotokolas – PARC Universal Packet.1981 m. pasirodėXerox 8010 Star kompiuteris, be anksčiau minėtų technologijų turėjęsfailų serverį, spausdinimo funkciją irel. paštą. Vėlgi pardavimai buvo menki, jo kaina siekė $16 000 dolerių. Tipiškas biuras aprūpintas tokiais kompiuteriais ir spausdintuvais, sujungtais tinklu, kainavo $100 000 dolerių.
Įmonė po nuosmukio atsigavo XX a. 10-ajame dešimtmetyje, sukurdama skaitmeninius kopijavimo aparatus ir aukštos klasės lazerinius spausdintuvus su įmontuotais skaitytuvais bei pradėdama teikti įvairias susijusias paslaugas.
{{cite book}}:Patikrinkite|isbn= reikšmę: invalid character (pagalba) | Vikiteka: Xerox – vaizdinė ir garsinė medžiaga |