Wayback Machine – pasauliniožiniatinklio skaitmeninisarchyvas, kurį sukūrėSan Fransiske (JAV) veikiantine pelno siekianti organizacija „Internet Archive“, savoserveriuose akumuliuojanti įvairaus laikotarpio interneto puslapių turinį. Tinklalapių turinys reguliariai fiksuojamas naudojantbotą arba kai svetainės lankytojas rankiniu būdu nurodo puslapio adresą išsaugojimui. Tai leidžia vartotojui „atsukti laiką“ atgal ir pamatyti, kaip anksčiau atrodė internetinės svetainės. ĮkūrėjaiBrewster Kahle irBruce Gilliat sukūrė „Wayback Machine“, siekdami suteikti „visuotinę prieigą prie visų žinių“,[3] išsaugodami nebenaudojamų tinklalapių archyvines kopijas.
Nuo jo įkūrimo2001 m. į archyvą buvo įtraukta daugiau nei 452 mlrd. puslapių. Ši programa taip pat sukėlė diskusijas dėl to, ar archyvuotų puslapių kūrimas be savininko leidimo nėraautorių teisių pažeidimas.
„Wayback Machine“ pradėjo kaupti talpykloje esančius tinklalapius1996 m., kad po penkerių metų paslauga taptų vieša.[4] 1996–2001 m. informacija buvo saugoma skaitmeninėje juostoje, o B. Kahle retkarčiais leisdavo tyrėjams ir mokslininkams pasinaudoti nepatogiaduomenų baze. Po penkerių metų nuo veiklos pradžios, 2001 m. archyvas buvo atidarytas ir pristatytas visuomenei per iškilmingą ceremonijąKalifornijos Berklio universitete. Iki tol „Wayback Machine“ jau buvo sukaupta virš 10 mlrd. archyvuotų puslapių.[5]
Šiandien duomenys saugomi didelėje „Internet Archive“ „Linux“ tinklo mazgų grupėje.[3] Retkarčiais ji peržiūri ir archyvuoja naujas svetainių versijas. Svetainę taip pat galima surasti rankiniu būdu įvedant josURL adresą į paieškos laukelį, su sąlyga, kad svetainė leidžia „Wayback Machine“ ją „nuskaityti“ ir išsaugoti duomenis. Programa „nuskaito“ žiniatinklį ir atsisiunčia viešai prieinamus internetinius puslapius, tačiau surenkami duomenys neapima visos internete esančios informacijos. Jos didelę dalį riboja leidėjas arba ji saugoma duomenų bazėse, kurios nėra prieinamos.
Bėgant metams ir tobulėjant technologijoms, „Wayback Machine“ duomenų saugyklos talpa išaugo.2003 m., tik po dvejų metų viešos prieigos, „Wayback Machine“ augo 12terabaitų per mėnesį greičiu. Duomenys buvo saugomi „Internet Archive“ darbuotojų sukurtose „PetaBox“ saugyklų sistemose, nors netrukus paaiškėjo, kad prireiks kur kas daugiau saugyklų.2009 m. interneto archyvas savo pritaikytą saugojimo architektūrą perkėlė į „Sun Open Storage“ saugyklą kopmpanijos „Sun Microsystems“ duomenų centre Kalifornijoje. Nuo2009 m. „Wayback Machine“ buvo sukaupta apie 3petabaitai duomenų ir kas mėnesį augo 100 terabaitų sparta.[6]
2011 m. pristatyta nauja, patobulinta „Wayback Machine“ versija su atnaujinta sąsaja ir archyvuoto turinio rodykle.2013 m. kompanija paskelbė puslapio išsaugojimo funkciją, leidžiančią bet kuriam interneto vartotojui archyvuoti URL turinį.2018 m. rugsėjo mėn. duomenimis, „Wayback Machine“ buvo daugiau nei 25 petabaitai duomenų.
Su „Wayback Machine“ internetinių puslapių archyvavimo veikla siejama daugelis iškeltų bylų. Štai2002 m. pabaigoje iš šio archyvo buvo pašalintos įvairios svetainės, kurios kritiškai vertinoscientologiją. Svetainių pateiktuose klaidos pranešimuose buvo nurodoma, kad jos uždarytos atsakant į „svetainės savininko prašymą“. Vėliau paaiškinta, kad to reikalavo scientologijos bažnyčios teisininkai, o svetainių savininkai nenorėjo, kad jų turinys būtų pašalintas.[8]
Archyvavimo svetainė šiuo metu užblokuotaKinijoje.[9] Kai svetainė įgalino užšifruotąHTTPS protokolą, 2015 m.Rusijoje buvo užblokuotas visas interneto archyvas.[10]
