 | Šiam straipsniui ar jo daliaitrūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdamitinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vusuniai (kin. 烏孫, pinyin:Wūsūn,liet.Varno vaikaičiai, spėjamas senovinis tarimas –asman) − nenustatytos kilmės senovinė tauta gyvenusi teritorijoseŽetisu regione (dab.Kazachstano pietryčiuose ir šiaurėsKirgizijoje) bent iki VI a. Į vakarus nuo jų gyvenokangdžu, į pietvakarius jų žemės susisiekė suFergana, o pietuose, užTianšanio kalnyno buvoTarimo baseinas.
.png)
Vusunių priklausomybė lingvistnei grupei nėra identifikuota dėl ypač negausių žinių apie jų kalbą. Yra iškeltos hipotezės, priskiriančios juosindoeuropiečiams arbatiurkams, tačiau nė viena iš jų nėra įrodyta. Iš vusunių kultūrai priskiriamų kaukolių yra manoma, kad jie buvoeuropeoidai su nedidele mongoloidų priemaiša. Kai kurie kinų tekstai irgi minėjo „keistą“ vusunių išvaizdą: rudus plaukus, žalias akis ir į makakas panašų kūną.
Kinai savo tradicinėje kosmologijoje vusunius priskyrė „vakarų barbarams“ (šižongams). Legendinė istorija pasakojo, jog vusunių protėviai kadaise gyvenę gerokai ryčiau, t. y. dab.Gansu provincijoje, neidentifikuotosUšui upės slėnyje. Apie 410 m. pr. m. e. jie išsikėlė iš savo pirminių vietovių, ir migravo į pietus, apsigyvendami kalnuotose vietovėse dab.Činghajaus provincijoje. Čia jie tapo priklausomi nuo vietos gyventojųjuedži (tocharų). Apie 178 m. pr. m. e. kraštą užpuolusšiongnu, žuvo vusunių karalius Nandoumi. Legenda pasakoja, kad jo sūnus Liejiaomi buvo buvo paliktas ir išžindytas vilkės bei maitintas mėsa varnų. Iš čia ir kilo genties pavadinimas „varno vaikaičiai“.
Išaugusį karalaitį įsūnijo šiongnu karalius, ir užaugęs jis tapo dideliu vadu, siaubusiu kraštus vakaruose. Po jo užkariavimų juedži buvo priversti migruoti toliau į pietus, kol įsitvirtinoBaktrijoje. Liejiaomi atvedė savo gentį į Žetisu regioną, kuriame įsitvirtino. Kinų šaltiniai teigia, kad vusunius sudarė apie 630 tūkst. žmonių. Jie, vadovaujami vadų, tituluojamųkunmo (昆弥), tapo galinga jėga tuometinėje Azijoje. Jų sostinė buvo iki šiol neidentifikuotoje vietovėje, kurią kinų šaltiniai mini kaip Čigu (kin. 赤谷, pinyin:chìgǔ,liet.Raudonasis slėnis). Svarbiausias jų priešas tuo metu buvo šiongnu, prieš kuriuos vusuniai ne kartą susivienijo suKinija. Šią sąjungą patvirtino ir politinės vedybos, apsikeitimas pasiuntiniais su Vidurio imperija. Pvz., 110–105 m. pr. m. e. vusunių vadas vedė Han dinastijos princesęLiu Jian.
53 m. pr. m. e. karalystėje įvyko dinastiniai nesutarimai, po kurių ji skilo į dvi dalis. Kinija laikė vusunius savo vasalais, ir gynė nuo didžiausios to meto politinės jėgos – šiongnu.
V a. vusunių teritorijas nusiaubėRouranų kaganatas. Nors jis tiesiogiai nekontroliavo regiono, tuo metu čia vyko nuolatinės genčių migracijos. VI a. vusunių teritorijas prisijungėTiurkų kaganatas. Manoma, kad jie buvo sparčiai tiurkizuoti, įsiliejo įeftalitų,karlukų gentis. Kai kurie mokslininkai kelia hipotezę, kad dabarŽetisu regione gyvenanti kazachų gentisuisinai yra tiurkizuoti tiesioginiai usunių palikuonys.
