Viktorijos ežeras (angl.Lake Victoria arbaVictoria Nyanza,lug.Nalubaale) – didžiausiasAfrikos ežeras, antrasis pagal plotą pasaulyje gėlavandenis ežeras.[1] Plotas 69,4 tūkst. km², ilgis 410 km, plotis 250 km, gylis 84 m. Plyti vidurio-rytų Afrikoje, prieUgandos,Tanzanijos irKenijos sienos. Tradiciškai Viktorijos ežeras laikomas Nilo ištakomis.
Ežeras telkšo negilioje įduboje, jo šiaurinę ežero dalį kertapusiaujas. Krantai netaisyklingos formos, daug smulkių salelių. Įteka daug upių (didžiausia –Kagera, tačiau gausiausiai ežerą papildo lietaus vanduo (daugiau negu visi intakai). IštekaBaltasis Nilas). Prie Oveno krioklio (Owen Falls) esančioje užtvankoje yra vandens jėgainė ir išgaunama elektros energija.
Ežero baseinas gana tankiai apgyvendintas, intensyviai dirbamos žemės, daug žuvies (nors nuo 1980 m. žuvų ištekliai sumažėjo dėl intensyvios žvejybos ir Nilo ešerio įveisimo). Reguliarus vandens transportas (išEntebės,Mvanzos,Bukobos,Kisumu).
Pirmasis europietis, išvydęs Viktorijos ežerą (vietinių vadintąUkerewe), buvo anglų keliautojas Džonas Spikas (John Speke), aplankęs ežerą 1858 m. 1875 m. regioną intensyviai tyrinėjoHenris Stenlis.
