Viktoras II (Vittore II, gimimo vardasGebhard Graf von Calw, Tollenstein und Hirschberg, gimė apie1018 m.Bavarijos regione,Vokietijoje, – mirė1057 m.liepos 28 d., palaidotasRavenoje, kapas neišlikęs) – Popiežius nuo1055 m.balandžio 13 d. iki mirties.
Viktoras II kilęs iš didikų šeimos,Švabijos kunigaikščio sūnus,imperatoriaus Henriko III giminaitis. Būdamas 24 metų paskirtasEichšteto vyskupu, buvo vienas iš imperatoriaus patarėjų.
MirusLeonui IX Romos delegacija vadovaujama Hildebranto (Grigalius VII) susitiko su imperatoriumi 1054 metų spalį norėdami sužinoti jo kandidatūrą į popiežiaus vietą. Nominuotas Hebhardas atvyko į Romą 1055 metais ir buvo įšventintasŠventojo Petro bazilikoje balandžio 13 dieną.
1055 m. birželį Viktoras susitiko su imperatoriumiFlorencijoje, kur surengė Bažnyčios susirinkimą. Dar kartą patvirtintosLeono IX smerktossimonijos, dvasininkų vedybos, bažnyčios turto švaistymas. Po susirinkimo negrįžo į Romą ir pasiliko imperatoriaus dvare, kaip jo patarėjas. Išnaudodamas imperatorius galias, stiprino Bažnyčios įtaką ir turtus. Mirė greitai po grįžimo į Italiją,Arezo mieste 1057 m. liepos 28 dieną.
Vykdydami popiežiaus valią, jo palaikai buvo gabenami įEichštetą, bet pakeliui pavogti ir nugabenti įRaveną, kur jis ir buvo palaidotas.
