Prancūzijai pralaimėjus karą su sąjungininkais,Europos valdovai1814 m.rugsėjį suvažiavo įVieną.Austrijoje prasidėjusio Vienos kongreso pagrindinis tikslas buvo išspręsti pokario Europos sutvarkymo klausimus. Į kongresą atvyko 216 visų Europos valstybių atstovų, kurių gretose buvo duimperatoriai, keturikaraliai ir daug garsiųpolitikos veikėjų. Kongresą organizavo bei jam pirmininkavo Austrijos užsienio reikalų ministrasK. fon Metternichas. Nors Vienoje buvo susirinkę visi valstybių atstovai, lemiamą žodį turėjo tik Jungtinės Karalystės, Prūsijos, Rusijos, Austrijos beiPrancūzijos atstovai. Kongreso dalyviams kiekvieną dieną buvo rengiami pokyliai, spektakliai bei medžioklės, dėl to jis pramintas „šokančiu kongresu“.
Kongrese išryškėjo karą laimėjusių valstybių norai. Rusija norėjo gautiVaršuvos kunigaikštystę ir sustiprinti Prūsijos valstybę kaip sąjungininkę. Austrija siekė įsitvirtintiItalijoje ir neleisti Prūsijai plėsti savo įtakosvokiečių žemėse. Prūsija tikėjosi prisijungtiSaksoniją ir vokiečių žemėse užimti vyraujančias pozicijas.Prancūzai ketino išsaugoti ikirevoliucinesšalies ribas ir neprarasti savo vaidmens. Jungtinei Karalystei rūpėjo laikytis jėgų pusiausvyrosEuropoje, neleidžiant įsiviešpatauti kitoms valstybėms. Buvo susiginčyta dėl Saksonijos likimo.Prūsijos norams ryžtingai pasipriešino Austrija ir Prancūzija, tačiau nesutarimus atvėsino žinia apieNapoleono pabėgimą išElbos salos.
PoVaterlo mūšioVienos kongresas nutarė Prancūzijos sienas grąžinti į1789 m. ribas, suteikti 700 mln. auksofrankų kontribuciją (sumą, kurią reikėjo sumokėti nugalėjusiaivalstybei) ir privertėprancūzus atiduoti karo laivyną.Liudvikas XVIII buvo pripažintas naujuoju Prancūzijoskaraliumi, ovyriausybės veiklą pradėjo kontroliuoti keturių sąjunginių valstybių Ambasadorių konferencija.
1815 m.birželio 9 d. Vienos kongresas priėmė Baigiamąjį aktą, kuris įtvirtino naujasEuropos valstybių sienas. Daugiausia kongreso metu laimėjo Austrijos imperija,Rusija irPrūsija. Sąjungininkai restauravoikirevoliucines santvarkas, siekta užtikrinti taiką.
1815 m. rugsėjį Rusijos, Austrijos ir PrūsijosmonarchaiParyžiuje pasirašė aktą dėl„Monarchų ir tautų šventosios sąjungos“ sukūrimo. Aktas tvirtino, jeigu kas nors mėgins pažeisti susidariusią tvarką, monarchai vieni kitiems skirs pagalbą ir paramą. Vėliau prie šio susitarimo prisijungė ir kitiEuropos valstybių valdovai.Jungtinės Karalystės parlamentas šios sąjungos nepatvirtino. „Šventosios Sąjungos“ atstovai galėjo ginklu kištis į kitų Sąjungosvalstybių reikalus.
Atkurtos monarchijos bei dinastinis valdymas Ispanijoje, Portugalijoje,Neapolyje, Prancūzijoje.
Sukurta sąjunga tarp imperatorių (Austrijos, Prūsijos ir Rusijos) – „Šventoji Sąjunga“ (1815 m.), kuri turėjo garantuoti, jog bus laikomasi Vienos kongreso nutarimų.
Sukurta „Keturių sąjunga" tarp keturių imperatorių (Austrijos, Prūsijos, Rusijos irJungtinės karalystės), kuri turėjo garantuoti, jog Prancūzijoje nevyks pokyčiai, nevyks nacionalistiniai sukilimai ir bus laikomasi kongreso nutarimų.
Italijos teritorija buvo suskaldyta į aštuonias valstybes.
Vienos kongreso nutarimai laikinai sustiprino Europos monarchijas, tačiau nustatytos ribos tarp valstybių nepanaikino nesantaikos.1830 m. Europos valstybėse prasidėjo demokratiniai – nacionalistiniai sukilimai, siekę pertvarkymų ar nepriklausomybės.
Kongreso metu neatsižvelgta į mažųtautų norus ir interesus didžiųjų valstybių atžvilgiu.
