Vatasidai –arab.: وطاسيونwaṭāsīyūn arba بنو الوطاسbanū al-waṭās) buvoberberų musulmonų dinastija, valdžiusiMaroke nuo1420 m. iki1547 m. Vatasidai priklausėZenata[1] genties grupei.
Pradžioje Vatasidai klajojo poAukštosios plynaukštės irSacharos rajonus, o vasaras leido rytų Maroke. Kai MarokeMarinidai atėjo į valdžią, Vatasidai gavo derlingasRifo priekalnių žemes.1420 m. vizirisAbu Zakarija Jahija prisiėmė vienerių metų amžiaus sultonoAbdalchako II Abu Mahometo globą. Taip viziris tapo faktiniu šalies vadovu. Net sultonui Abdalchakui II-jam tapus pilnamečiu, dar ilgai jis nesistengė atsikratyti vizirio globos. Tik1458 m. nutaręs pasipriešinti Vatasidams, Abdalchakas II-is įsakė nužudyti vizirio šeimą. Išsigelbėjo du vizirio sūnūs kurie pabėgo įAsilą.1465 m. žuvus sultonui Abdalchakui II-jam, šalyje įsigalėjo anarchija ir šešerius metus vyko kovos dėl sosto. Tik1471 m. Vatasidų vadasMahometas Alšeichas įžengė įFesą ir paėmė valdžią į savo rankas, bet berberai ir pietųmarabutai jo nepripažino.
1492 m. poKastilijos irArgono susijungimo irGranados emyrato žlugimo,Ispanija1497 m. užėmėMelilją.Portugalija užėmė visąAtlanto vandenyno pakrantę į pietus nuoGibraltaro:1508 m. –Safi,1513 m. –Azemurą,1514 m. –Mazaganą, o1515 m. užpuolė irMarakešą. Tais pačiais metais iš pietų pusės puolimą prieš Vatasitus pradėjoSadi giminė. Jų vadasAbu Abdalahas Alkaimas1511 m. pasiskelbėSuso valdovu.1525 m. Sadi užėmė Marakešą, kuris tapo jų dinastijos sostine. Nuo to laiko prasidėjo negailestinga Vatasidų ir Sadi dinastijų kova. Sadi prestižas nuolat augo, ypač po to, kai sostą užėmė Ahmado Alaradžo brolisMahometas aš Šeichas. Jis1541 m. užėmėAgadirą, Safi, Azemurą, o1549 m. ir Fesą.1554 m. įvykdyto sąmokslo metu žuvo paskutinis Vatasidų dinastijos valdovas ir Marokas perėjo į Sadi dinastijos rankas.
- Mahometas Alšeichas (Abu Abd Allah al-Sheikh Muhammad ibn Yahya) (1472–1504);
- Mahometas Alburtukali (Abu Abd Allah al-Burtuqali Muhammad ibn Muhammad) (1504–1526);
- Abu Hasanas Ali (Abu al-Hasan Abu Hasan Ali ibn Muhammad) (1526) ir (1554) (valdė tik keturis mėnesius);
- Achmadas (Abu al-Abbas Ahmad ibn Muhammad) (1526–1545) ir (1547–1549);
- Mahometas Alkasiras (Nasir ad-Din al-Qasri Muhammad ibn Ahmad) (1545–1547).