Varis (cuprum;Cu) –periodinės elementų sistemos I grupės cheminis elementas.[1] Metalas. Normalusis elektrodo potencialas Cu2+/Cu + 0,337 V, Cu+/Cu-0,52 V. Gamtinis varis susideda iš 2 stabiliųizotopų63Cu (69,1 %) ir65Cu (30,9 %).
Varis sudaro 4,7•10-3% Žemės plutos masės. Gamtoje randamas grynuolių ir junginių pavidalu.
Varis 99,95 %
Varis – vienas iš pirmųjų žmogaus naudojamų metalų. 3500 pr. m. e. jį naudojo šumerai ir egiptiečiai.Bronzą mokėta lydyti 2800 pr. m. e. VidurioEuropoje varis pradėtas naudoti vėliau užgeležį.
Senovėje vario rūdos buvo gaunamosKipro saloje, todėl varis buvo vadinamas „cyprium“, o vėliau „cuprium“.[2][3]
Varis – grynuolių klasės mineralas. Gamtoje randamas varis turigeležies,sidabro, rečiauaukso priemaišų.Kristalai kubinės singonijos, kubų, rombinių dodekaedrų ir oktaedrų formos. Varis dažniausiai sudaro dendritus, plokštelių, lapelių, vielos pavidalo agregatus, konkrecijas. Blizgesys metalinis. Daugiausia susidaro hidroterminėmis ir egzogeninėmis sąlygomis. Randamas sulfidinėse ir kitose vario rūdoseRusijoje,Kazachstane,JAV,Čilėje,PAR.
Vario grynuolis
Varis yra raudonai rusvas, plona plėvelė – žalsvai melsva. Lydymosi temperatūra 1083 °C, virimo 2360 °C. Yra minkštas (kietumas pagal Brinelį HB 35), kalus. Geras šilumos ir elektros laidininkas: elektrinė varža 1,68-10-8 Ω·m (didesnį elektrinį laidumą turi tiksidabras), specifinis šiluminis laidumas 394,28 W/m·K. Chemiškai nelabai aktyvus. Sausame ore beveik nesikeičia, drėgname apsitraukia patina – žalia bazinio vario karbonato danga. Kaitinamas ore, sudaro vario oksidus. Varis lengvai jungiasi suhalogenais,siera irselenu. Tirpstaazoto ir koncentruotojesieros rūgštyje. Reaguodamas su cianidais arba amoniaku, sudaro kompleksinius junginius.
Varis gaunamas, pirometalurgijos būdu perdirbant sulfidines vario rūdas. Sulfidinis vario koncentratas (jame yra 12–45 % vario, 20–40 %sieros ir 10–35 %geležies) lydomas šachtinėje krosnyje 800–1400 °C temperatūroje, vario šteinas atskiriamas nuo šlako ir oksiduojamas deguonimi – gaunamas juodasis varis, turintis 97,5–99 % vario. Gryninamas elektrocheminiu rafinavimu.
Randamas ir grynuolių forma, todėl manoma, kad tai buvo pirmasis žmonių naudotasmetalas, nes randama varinių įrankių iš 8700 m. pr. m. e.
Daugiau kaip 50 % vario suvartojama elektrotechnikos pramonėje (folija, laidai, kabeliai, elektriniai kontaktai, iš vario daromos šaldytuvų, šilumokaičių, vakuuminių prietaisų detalės (geras šilumos laidininkas, atsparus korozijai)). Varis vartojamas papuošalams gaminti ir dekoratyvinei apdailai. Vario junginiai vartojami pigmentų, insekticidų, mikrotrąšų, katalizatorių gamyboje. Pagal vartojimą varis yra trečias metalas (po geležies ir aliuminio).
Varis yra būtinas daugelio organizmų, tarp jų ir žmonių, gyvybinėms funkcijoms. Kaip ir geležis, varis prisideda prieraudonųjų kraujo kūnelių gamybos ir kraujotakos sistemos, nervų, imuninės sistemos ir kaulų formavimosi. Augalai ima jį iš dirvožemio, žmogus ir gyvūnai gauna su maistu.
Žmogui per parą reikia ~0,9-2 mg vario. Daug vario turiankštinių šeimos augalai,burokėliai, lapinėsdaržovės, jūros gėrybės, riešutai.Ląstelėse varis jungiasi subaltymais, kai kuriomis organinėmisrūgštimis, yra kai kuriųfermentų, hemocianino, hemokupreino, nukleoproteidų komponentas, svarbus oksidacijai ir redukcijai, deguonies apykaitai, skatina kraujodarą kaulų čiulpuose. Dėl vario stokosvarpiniai augalai serga chloroze, džiūsta vaismedžių šakų viršūnės, mažėja augalų atsparumas šalčiui, žmogaus ir gyvūnų organizme sutrinka geležies apykaita, kai kurios kitos fiziologinės funkcijos. Didelės vario dozės stuburiniams gyvūnams sukeliaviduriavimą, sutrikdo kvėpavimą, širdies, kepenų darbą, sukelia anemiją.
