Movatterモバイル変換

[0]ホーム
URL:

Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Varšuva

Koordinatės:52°13′48″ š. pl.21°00′39″ r. ilg. / 52.23000°š. pl. 21.01083°r. ilg. /52.23000; 21.01083 (Varšuva)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Varšuva
lenk.Warszawa
            
Varšuvos pilies aikštė
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
ValstybėLenkijos vėliava Lenkija
Vaivadijalink={{{alias}}}Mazovijos vaivadija
ValsčiusVaršuvos valsčius
Įkūrimo dataXIII a.
Gyventojų(2016[1])1 744 351
Plotas517,24 km²
Tankumas(2016[1])3 372 žm./km²
Pašto kodas00-001 iki 04-999
Tinklalapiswww.um.warszawa.pl
VikitekaVaršuva

Váršuva[2] (lenk.Warszawa) –Lenkijos sostinė ir didžiausias miestas, miestas-apskritis. 1,86 mln. gyventojų (2023), su priemiesčiais 3,27 mln. Miestas įsikūręs centrinėje Lenkijoje,Mazovijoje, prieVyslos upės. Mokslo, kultūros, politinis ir ūkinis centras. Varšuvoje yra Lenkijos parlamento, prezidento ir centrinės valdžios įstaigų buveinės. Varšuva taip pat yraMazovijos vaivadijos sostinė. Didelis geležinkelio mazgas, miestą aptarnauja 3 pagrindinės stotys:Varšuvos centrinė geležinkelio stotis,Varšuvos rytinė geležinkelio stotis,Varšuvos vakarinė geležinkelio stotis.

Mieste yra Lenkijos mokslų akademija, universitetas, medicinos akademija ir kitos aukštosios mokyklos. Daug teatrų, muziejų (paminėtini Nacionalinis, Archeologijos, rūmai-muziejaiLazenkuose, Vilianove, Neborove). Didelis senamiestis, išlikękarališkieji rūmai (XVI–XVII a.), daug bažnyčių. Nacionalinis muziejus su garsiais paveikslas:Jano MateikosBatoras prie Pskovo,Sobieskis prie Vienos,Vitoldo PivnickioMūšis prie Cesoro,Juzefo BrandtoChocimo mūšis,Stanislovo ChlebkovskioSobieskis prie Vienos.

Undinė – Varšuvos miesto simbolis

Miesto dalys

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  • Mokotuvas (gyv. 220 000)
  • Pietų Praga (gyv. 180 000)
  • Ursynuvas (gyv. 160 000)
  • Vola (gyv. 140 000)
  • Belanai (gyv. 132 000)
  • Targuvekas (gyv. 130 000)
  • Srudmescė (gyv. 130 000)
  • Bemovas (gyv. 125 000)
  • Bialolenka (gyv. 115 000)
  • Ochota (gyv. 87 000)
  • Vaveris (gyv. 75 000)
  • Šiaurės Praga (gyv. 75 000)
  • Ursus (gyv. 60 000)
  • Zolibožas (gyv. 55 000)
  • Vlochai (gyv. 45 000)
  • Vilanuvas (gyv. 32 000)
  • Vesola (gyv. 25 000)
  • Rembertuvas (gyv. 24 000)

Istorija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Miesto centras – į pietus

Pirmosios įtvirtintos gyvenvietės dabartinės Varšuvos teritorijoje –Bródno (apieIX-X a.) irJazdów (XII-XIII a.). Po 1281 m.Plocko kunigaikščio Boleslovo II antpuolio priešJazdów panaši įtvirtinta gyvenvietė įkurta žvejų kaimelioWarszawa vietoje.XIV amžiuje toji gyvenvietė tapo viena iš Mazovijos valdovų rezidencijų, o1413 m. – ir Mazovijos sostine.

Varšuva, kaip ir visaMazovija, prie Lenkijos karalystės buvo prijungta tikXVI a. 1-ojoje pusėje (1526 m.), tačiau jau 1529 m. čia posėdžiavo Lenkijos seimas, o 1573 m. Varšuva dėl patogios geografinės savo padėties (miestas yra beveik pusiaukelėje tarpVilniaus irKrokuvos) tapo pagrindineAbiejų Tautų Respublikos seimo rinkimosi vieta. Pagaliau 1596 m. miestas buvo paskelbtas oficialia Abiejų Tautų Respublikos sostine bei pagrindine Lenkijos ir Lietuvos valdovo rezidencija (vėliau savo rezidencijas čia buvo įsikūrę ir daugelisLDK didikų).

1807–1813 m. Varšuva buvoNapoleono valdomai Prancūzijai pavaldžios Varšuvos kunigaikštystės, 1815–1831 m. – Rusijai priklausiusios autonominės Lenkijos karalystės, nuo 1918 m. – nepriklausomos Lenkijos sostinė. XIX a. pabaigoje nutiestasSankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. XIX a. buvoVaršuvos gubernijos irVaršuvos apskrities centras.[3]

Antrojo pasaulinio karo metu, ypač vykstantVaršuvos sukilimui, Varšuva buvo beveik sugriauta. Po karo naujai pastatytas senamiestis identiškas sugriautajam.

Ekonomika

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Lietuvių Vytis ir lenkų Erelis Varšuvos Lazenkų parke

Mieste yra upių uostas prieVyslos, tarptautinisŠopeno oro uostas. Išvystyta mašinų pramonė, metalo apdirbimas, metalurgija, maisto, chemijos, parfumerijos, siuvimo, poligrafijos pramonės šakos.

Miesto įnašas į Lenkijos BVP sudaro apie 15 proc.

Architektūra

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Miestui būdingas įvairiųarchitektūrinių stilių mišinys, daugiausia dėl turtingos Lenkijos ir pačios sostinės praeities. Per II pasaulinį karąsenamiestis buvo beveik visiškai sunaikintas ir atkurtas tik pokario metais. Pavyzdžiui,Karališkoji pilis (istorinė Varšuvos širdis) buvo atstatyta tik aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, o kai kurie restauravimo darbai tebevyksta. Pilies,Lazenkų rūmų architektūra atspindi savitąStanislovo Augusto stilių. Istorinis Varšuvos centras įtrauktas įPasaulio paveldo sąrašą kaip pavyzdinis kruopštaus sunaikinto istorinio paveldo atkūrimo pavyzdys.

LLR laikai paliko stalininioampyro stiliaus pastatus. Po Lenkijos režimo žlugimo buvo atkurti keli reikšmingi istoriniai paminklai. Pastaraisiais dešimtmečiais miesto panoramą praturtino modernūsdangoraižiai ir verslo centrai.

Mieste didelė religinių pastatų architektūros įvairovė: yra daug katalikų, keli protestantų bei kitų konfesijų maldos namai, tarp jų Šv. Trejybės bažnyčia, kuri yrakoptų stačiatikių bažnyčios centras Lenkijoje.

Gyventojai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Apie Varšuvos lietuvius ir jų organizacijas žr.Varšuvos lietuviai.
Demografinė raida tarp1700 m. ir2023 m.
1700 m.1792 m.1800 m.1830 m.1850 m.1882 m.
30 000120 00063 400139 700163 600383 000
1900 m.1925 m.1939 m.1945 m.1950 m.sur.1960 m.sur.
686 0001 003 0001 300 000422 000803 8001 136 000
1970 m.sur.1980 m.1990 m.2000 m.2002 m.sur.2007 m.
1 315 6001 596 1001 655 7001 672 4001 688 2001 705 000
2023 m.-----
1 863 056-----
Demografinės raidos histograma
Varšuvos panorama

Universitetai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Varšuvoje veikia 11 valstybinių universitetų. Iš viso Varšuvoje studijuoja apie 250 tūkst. studentų.

Privatus universitetas:

Sportas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Nacionalinis stadionas

Futbolas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Futbolo klubai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Stadionai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Susiję straipsniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Miestai partneriai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Miestai, su kuriais Varšuva yra užmezgusipartnerystės ryšius:[4]

Miestai, su kuriais Varšuva partnerystę nutraukė dėl Rusijos agresijos Ukrainoje:

Galerija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. ↑[1]Archyvuota kopija 2018-12-26 išWayback Machine projekto..
  2. ↑Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  3. ↑Warszawa.Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 18 psl. (lenk.)
  4. ↑„Miasta partnerskie Warszawy“.um.warszawa.pl (lenkų). Warsaw. Suarchyvuotasoriginalas 2021-05-07. Nuoroda tikrinta2020-08-02.

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Ž • A • R
Europos šalių sostinės
Ž • A • R
Mazovijos vaivadijos suskirstymas
37 apskritys
5 miestai-apskritys
Ž • A • R
II Lenkijos Respublikos administracinis suskirstymas (1919–1939) m.
Vaivadijos
Balstogės vaivadija (nuo 1919) •Kelcų vaivadija (nuo 1919) •Krokuvos vaivadija (nuo 1920) •Liublino vaivadija (nuo 1919) •Lvovo vaivadija (nuo 1920) •Lodzės vaivadija (nuo 1919) •Naugarduko vaivadija (nuo 1921) •Polesės vaivadija (nuo 1921) •Pamario vaivadija (nuo 1919) •Poznanės vaivadija (nuo 1919) •Stanislavuvo vaivadija (nuo 1920) •Silezijos vaivadija (nuo 1920) •Tarnopolio vaivadija (nuo 1920) •Varšuva (nuo 1919) •Varšuvos vaivadija (nuo 1919) •Vilniaus vaivadija (nuo 1926) •Volynės vaivadija (nuo 1921) 
Atskiri regionai
Naugarduko apskritis (1920–1921) •Polesės apskritis (1920–1921) •Volynės apskritis (1920–1921) •Tešino Silezija (1920–1922) •Vilniaus žemė (1922–1926) 
Ž • A • R
Lenkijos Liaudies Respublikos administracinis suskirstymas (1944-1975) m.
Vaivadijos
Miestai vaivadijos
Krokuva (nuo 1957) •Lodzė (nuo 1944) •Poznanė (nuo 1957) •Varšuva •Vroclavas (nuo 1957) 
Ž • A • R
Pasaulio paveldo objektaiLenkijoje
Materialusis
Krokuvos senamiestis(1978)·Veličkos irBochnios druskos kasyklos(1978, 2008)·Belovežo giros nacionalinis parkas(1979, kartu suBaltarusija)·Aušvicas/Birkenau – nacių Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla(1979)·Varšuvos senamiestis(1980)·Zamostės senamiestis(1992)·Torūnės viduramžių miestas(1997)·Malborko teutonų ordino pilis(1997)·Zebžydovos Kalvarija: manierizmo architektūra ir parko kraštovaizdžio kompleksas bei piligrimų parkas(1999)· Taikos bažnyčiosJavore irSvidnicoje(2001)·Pietinės Mažosios Lenkijos medinės bažnyčios(2003)·Muskau/Mužakovo parkas(2004, kartu suVokietija)·Vroclavo Šimtmetinė salė(2006)·Lenkijos ir Ukrainos Karpatų medinės cerkvės(2013, kartu suUkraina)·Tarnovske Gurų švino, sidabro ir cinko kasykla ir jos vandens sistema(2017)·Kšemionkų priešistorinės titnago kasyklos(2019)·Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai(2021, kartu su 19 kitų valstybių)
Lenkijos vėliava
Nematerialusis
Krokuvos prakartėlės(2018)·Drevinė bitininkystė(2020, kartu su Baltarusija)·Gėlių kilimų tradicija devintinių procesijose(2021)·Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas(2021, kartu su 23 kitomis valstybėmis)·Miško plukdymas(2022, kartu su 5 kitomis valstybėmis)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Varšuva&oldid=7359325"
Kategorijos:
Paslėptos kategorijos:
[8]ページ先頭
©2009-2025 Movatter.jp