Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vandenynas –vandens užimamas didžiulis plotas, aprėpiantis apie tris ketvirtadalius arba 70,8%Žemės paviršiaus (361×106 km²)[1] ploto. Žemės rutulio vandens apvalkalas, jungiantis visų vandenynų ir jūrų vandenis, supantis žemynus ir salas, sudaro Pasaulinį vandenyną (terminą pirmasis pavartojoJulijus Šokalskis[2]), kuriame oficialiai išskiriami keturi vandenynai:Arkties,Atlanto,Indijos,Ramusis (arba Didysis) bei kartais išskiriamas penktasis –Pietų (arba Antarkties) vandenynas.
Arkties vandenynas – mažiausias žemės vandenynas. Plotas – 14 mln. km². Jis apima didelius plotus aplinkšiaurės ašigalį. Pasižymi atšiauriomis klimato sąlygomis, ledų gausumu ir palyginti nedideliu gyliu.
Atlanto vandenynas – antras pagal dydį vandenynas, apimantis apie penktadalį planetos paviršiaus. Plotas – 82 mln. km². Jis yra gana jaunas – ne daugiau kaip 250 mln. metų. Vidutinis vandenyno gylis yra mažesnis už Ramiojo ir Indijos vandenynų. Atlanto vandenynas tyvuliuoja visose žemės klimato juostose, todėl jo klimatas labai įvairus.
Indijos vandenynas – trečias pagal dydį vandenynas, užimantis maždaug 20% viso žemės vandens paviršiaus. Plotas sujūromis 74 917 000 km², be jūrų – 73 442 700 km². Vidutinis gylis apie 3890 metrų. Pats giliausias vandenyno taškas yraJavos duburyje, jo gylis siekia 7450 metrų. Vandenynoklimato ypatumas – sezoniniai vėjai musonai.
Pietų vandenynas – tai aplinkAntarktidos žemyną esančios pietinės Atlanto, Ramiojo, Indijos vandenynų dalys, kurios oficialiai nėra pripažintos atskiru Pietų vandenynu. Pastaruoju metu nustatinėjamos oficialios Pietų vandenyno ribos. Tai būtų ketvirtas pagal dydį ir penktasŽemėje vandenynas.
Ramusis vandenynas – didžiausiasvandens telkinys Žemėje, užimantis apie trečdalį planetos ploto – 179,7 mln. km². Jis yra ir giliausias vandenynas. Giliausia vieta –Marianų lovys (įduba) – 11022 m. Vidutinis vandenyno gylis 3980 m. Plyti visoseklimato juostose, išskyrus poliarines. Vandenyno centre aktyviai pasireiškiapasatai, vakarinei daliai būdingimusonai. Vandenyne susiformuoja atogrąžųuraganai –taifūnai.
Vanduo vandenynuose be perstojo juda didžiuliais žiedais, kurie vadinami apytakos ratais. Vyraujantys (reguliarūs) vėjai, pučiantys per vandenynus, sukelia netoli vandens paviršiaus sroves, kurios gali tekėti tūkstančius kilometrų. Šiltosios srovės teka nuo pusiaujo ir, nešdamos ašigalių link Saulės įšildytą vandenį, veikia pakrančių, palei kurias teka, klimatą. Pvz.,Golfo srovė žiemą neleidžia užšalti šiauriniams uostams. Vandenynų gelmėse yra ir šaltųjų srovių, kurios tekavandenyno dugnu iš ašigalių pusiaujo link.
Vandenynai yra įvairiųaugalų irgyvūnų prieglobstis.
Skiriamos trys vandenyno zonos:
Saulės nušviesta zona (0–200m). Apšviestuose vandenynų vandenyse, prie pat paviršiaus, tarpsta dauguma augalų ir gyvūnų. Tarp jųplanktonas,medūzos,žuvys, guotais plaukiojančios žuvys,tunai,kardžuvės,rykliai.
Prieblandos zona (200–2000m). Žemiau saulės nušviestų vandenų šviesa pradeda blankti, kol 1000 m gylyje pasidaro visiškai tamsu. Šioje zonoje galima sutikti šviečiančiųjųančiuvių,kalmarų,krevečių, giliai paneriančiųkašalotų.
Gelmių zona (2000–10 000m). Nors giliausiose vandenyno dalyse labai šalta ir aklinai tamsu, čia gyvena plačiažiomeniaiunguriai, meškeriotojai (velniažuvių būrio žuvys) irmakrurai (žiurkiauodegiai).
