 | Šiam straipsniui ar jo daliaitrūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdamitinkamas išnašas su šaltiniais. |
Skandinavų mitologijojevanai – vaisingumo dievų grupė. Manoma, kad senesni užasų grupės dievus, kurie tapo pagrindiniais dievais. Jie buvo vaisingumo, jūros ir klestėjimo dievai. Buvo laikomi turto, derlingumo, taikos globėjais, o su asais – vienybės nešėjais. Vanai buvo burtininkai ir pranašai, gerai išmanė magijos meną, mokėjo įžvelgti ateitį. Buvo manoma, kad deivėFrėja išmokė asus magijos meno. Vanai praktikavoendogamiją irkraujomaišą, priešingai nei asai, kurie tai draudė. Vanų kraujomaišos pavyzdys: Freiras ir Frėja buvo Njordo ir jo sesersNertos (vers. deivėsSkadi) vaikai. Jų buveinę Snoris Sturlusonas vadinaVanaheimu.
Pirmasis karas žemėje kilo tarp asų ir vanų, kai pikta vanų burtininkėGulveiga (Heidė) atėjo pas asus ir tapo šio karo priežastimi. Karas buvo ilgas ir pragaištingas, abiem pusėms grėsė sunaikinimas. Tačiau pavyko sudaryti taiką, tada vanai ir asai apsikeitė įkaitais. Tokiu būdu pas asus nukeliavo vanai Njordas su vaikaisFrėja irFreiru, kurie taip pat tapo prilyginami asams, o pas vanus nukeliavo asaiHenis irMimis. Po karo pabaigos žemėje baigėsi aukso amžius.
Skandinavai praktikavo pasiriktinai asų, vanirų arba abu kultus. Krikščionims buvo ypač sunku atversti į savo religiją vanų kulto išpažinėjus. Vanų kultas dominavo tose vietovėse, kur pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo žvejyba.
| |||||||||||||||||||||||||||
