| Valkininkų mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
 | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Sapiegos | Valkininkų konfederacija | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
 Mykolas Pranciškus Sapiega |  Mykolas Servacijus Višnioveckis Grigalius Antanas Oginskis | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 2 000 karių patrankos | 4 000 bajorų patrankos | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| tiksliai nežinoma, iš viso žuvo keli šimtai bajorų ir kareivių | tiksliai nežinoma, iš viso žuvo keli šimtai bajorų ir kareivių | ||||||
Valkininkų mūšis įvyko1700 m.lapkričio 18 d. tarpSapiegų giminės irValkininkų konfederaciją sudariusių LDK bajorų, laukuose tarpValkininkų irLieponių karčemos.
1694-97 metais prasidėję atviri nesutarimai tarp LDK didikų Sapiegų ir bajoriškos opozicijos apogėjų pasiekė1697 m., kada buvo priimtas „teisių sulyginimo“ (koekvacijos) įstatymas, juo buvo susiaurintos Sapiegų turėtųLDK didžiojo etmono iriždininko urėdų teisės. Situaciją dar labiau komplikavo ir naujojo išrinkto ATR valdovo opozicija Sapiegoms.
Sąlygos kariniam konfliktui susiformavo, kai Sapiegos atsisakė patenkintiValkininkų konfederacijos reikalavimus, suformuluotusVilniaus vyskupoKonstantino Kazimiero Bžostovskio.
Valkininkuose paskelbus konfederaciją, kariuomenei vadovavo generalinis pulkininkas (naujai sukurta pareigybė) kunigaikštisMykolas Servacijus Višnioveckis irŽemaičių seniūnasGrigalius Antanas Oginskis. Ją sudarė apie 4 tūkst. karių.
Sapiegų pajėgos, atsiųstos iš Vilniaus, buvo ženkliai mažesnės, tik apie 2 tūkst. kareivių. Joms vadovavoLDK didysis žirgininkasMykolas Pranciškus Sapiega,Vilniaus vaivados irLDK didžiojo etmonoKazimiero Jono Sapiegos sūnus.
Mūšis truko kelias valandas, buvo panaudotos patrankos, abiejų pusių nuostoliai siekė kelis šimtus žmonių, bajorų ir kareivių. Tarp sužeistųjų buvoLDK didysis iždininkasPovilas Benediktas Sapiega. Po mūšioMykolas Pranciškus Sapiega buvo paimtas į nelaisvę, vėliauValkininkų pranciškonų vienuolyne nužudytas.
Valkininkų konfederacijos aktu iki tol LDK valdyme dominavęSapiegos buvo paskelbti bešloviais (žr.infamija), o jų giminei priklausę dvarai konfiskuoti. Lapkričio 24 d. Vilniuje buvo paskelbtas greičiausiai paties karaliaus Augusto II inspiruotasVilniaus nutarimas, kuriuo karalius buvo paragintas įvesti absoliučią valdžią, tačiau jis nepaskatino tolimesnių reformų .[1]
Balys Sruoga yra parašęs istorinę dramą „Kazimieras Sapiega“, joje Sapiegų giminę jis vaizdavo kaip kovotojus už LDK savarankiškumą, tačiau istoriniu požiūriu, ši kūrinio interpretacija nėra tiksli.