Valgomieji grybai –grybai, tinkami vartoti maistui. Maistine verte jie artimimėsai, todėl kai kuriose šalyse vadinami „augaline mėsa“. Grybuose nėrachlorofilo, jie negali neorganinių rūgščių paversti organinėmis, kaip augalai. Vykstantmedžiagų apytakos procesams pagaminašlapalą, o jųglikogenas yra krakmolo tipo. Tai būdinga tik gyvūnams ar kitiems gyviesiems organizmams.
Lietuvoje auga apie 350 rūšių valgomųjų grybų. Iš jų apie 100 rūšių yra gero ar priimtino skonio, tačiau intensyviai renkama apie 20 rūšių.
Grybuose yrabaltymų iraminorūgščių. Mineralinių medžiagų kiekiu dažnai prilygsta vaisiams ar daržovėms, ofosforo,kalcio irkalio kiekiu – mėsai.
Daugiausiai maistingųjų medžiagų yra grybokepurėlėje, mažiau –kote.
Šviežiuose grybuose vanduo sudaro apie 84–95 % masės, 4–6 % – prastai ar visiškai neįsisavinami junginiai (pvz.,chitinas), tad švieži grybai mažai kaloringi, džiovinti – žymiai kaloringesni (pvz.,baravykai apie du kartus kaloringesni už žuvį, maistingesni už kiaušinius, dešrą, jų sultinys triskart kaloringesnis už mėsos sultinį).
Senuose grybuose atsiranda maistui netinkamų ar net nuodingų medžiagų:aminų,amidų, šlapalo ir kt. Dėl to maistui rekomenduojama naudoti tik jaunus grybus.
 | Vikiteka: Valgomieji grybai – vaizdinė ir garsinė medžiaga |
 | Šis straipsnis apiemikologiją yranebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijospapildydami šį straipsnį. |
