Valgomasis krienas (Armoracia rusticana) –krienų genties (Armoracia) rūšis.
Valgomasis krienas kilęs iš Pietvakarių Azijos. Europoje auginamas nuo XII a.[1]
Prieskoninis ir daržovinis augalas. Tarkuoti šakniastiebiai valgomi sumėsos, kiaušinių patiekalais, jų dedama įpadažus, tarkuoti krienai įmaišomi suburokėliais, jų dedama į salotų užpilus armajonezą. Krienams išskirtinį karčiai aštrų skonį bei kvapą suteikia gliukozidas sinigrinas irgarstyčių aliejus. Jauni lapai naudojamisalotoms, subrendusių dedama įraugiamus agurkus.
Šaknyse irlapuose yra daugvitamino C (apie 290 mg kilograme šaknų) irfitoncidų. Šaknys ilgos, storos, mėsingos. Šaknyse gausu mineralinių druskų (kalio, kalcio, magnio, sieros, vario, fosforo, ir kt.).
Izotiocianatas augalui gamtoje tarnauja kaip natūrali apsauga nuo kenkėjų. Kadangi ši medžiaga žalinga ir pačiam augalui, ji saugoma kaip du atskiri junginiai – gliukozinolatas ir mirosinazės fermentas, kurie susijungia kenkėjui graužiant augalą. Tai labai nestabilus junginys, skyla esant 37 °C temperatūrai, todėl švieži krienai žymiai stipresnio skonio.
