Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Vabalninkas

Koordinatės:55°58′48″š. pl.24°44′49″r. ilg. / 55.980°š. pl. 24.747°r. ilg. /55.980; 24.747 (Vabalninkas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vabalninkas
      
Vabalninko bažnyčia
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
ValstybėLietuvos vėliava Lietuva
ApskritisPanevėžio apskritisPanevėžio apskritis
SavivaldybėBiržų rajono savivaldybėBiržų rajono savivaldybė
Gyventojų(2025)770[1]
Plotas3,88 km²
Tankumas(2025)198 žm./km²
Pašto kodasLT-41033
VikitekaVabalninkas
Vietovardžio kirčiavimas
(2kirčiuotė)[2]
Vardininkas:Vabalniñkas
Kilmininkas:Vabalniñko
Naudininkas:Vabalniñkui
Galininkas:Vabalniñką
Įnagininkas:Vabalninkù
Vietininkas:Vabalninkè

lenk.Wobolniki,rus.Вобальники[3][4]

Vabalninkas – miestasBiržų rajono savivaldybėje, 26 km į pietus nuoBiržų.Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. StoviVabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta1817 m.; su varpine), yraB. Sruogos vidurinė mokykla, biblioteka (nuo1937 m.; su muziejumi), krašto muziejus (įkurtas1995 m., nuo2005 m. Biržų krašto „Sėlos“ muziejaus filialas), paštas. Miestelio centre stovi skulptoriaus skulptūra „Svajonė“ (autoriusRytas Belevičius, įvaizdžiu pasirinktas biblinis karaliusDovydas), centrinėje aikštėje pastatytas medinis stulpas su išraižytais Vabalninko valsčiuje gimusio poetoJono Strielkūno eilėraščio žodžiais, stovi paminklinis akmuo pokario rezistencijos kovų dalyviams. Yra žydų kapinės.

Vabalninko pieno perdirbimo bendrovės filialas Kupreliškyje, 1938 m.
Sinagoga „Beit Midrash“

Etimologija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Vabalos upelis, suteikęs miestui vardą

Miesto pavadinimas yravandenvardinis vietovardis, kilęs nuoVabalos upės, su priesaga ir galūne-ninkas.[5] Dar iki XX a. tarpukario gyvavo pavadinimo lytisVabalninkai.

Geografija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Mūšos-Nemunėlio žemumoje. Šiauriniu pakraščiu tekaVabala, kuri Vakaruose įteka įTatulą, į vakarus nuo miesto prie kelio linkPanevėžio žaliuojaVabalninko šilas.

Istorija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Vabalninkas (Wobolniki) pavaizduotas1706 m. Livonijos ir Kuršo žemėlapyje

Į pietus nuo miesto, prie Musės upelio yra V–XII a. senkapis, vadinamas Milžinkapiais, tyrinėtas1975 m.[6]

Vabalninko kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo1554 m.,Vabalninko dvaras –1555 m.1593 m. Varšuvos seimas pavedė Vabalninką karaliausŽygimanto III žmonai Onai Austrei.1617 m. pastatyta pirmoji medinėVabalninko bažnyčia.LDK pakanclerioJeronimo Valavičiaus rūpesčiu įkurta Vabalninko katalikųparapija, prie jos įkurta mokykla. Nuo1618 m. Vabalninkas vadinamas miesteliu,1619 m. Vabalninkui suteikta privilegija rengti turgų.

1625 m. Vabalninką paėmėšvedai, miestelis nukentėjo nuomaro epidemijos.1639 m. istorijos šaltiniuose paminėta Vabalninko parapijos mokykla.1644 m. Vabalninko miestelėnams leista patiems daryti ir pardavinėti naminįalų.1667 m. Vabalninkui pakartotinai patvirtinta teisė turėti turgų. Nuo XVII a. gyveno daug žydų, buvo sinagoga.

1696 m. sudegė pirmoji medinė Vabalninko bažnyčia, o1698 m. ir visą Vabalninką ištiko pirmasis istorijos šaltiniuose minimas gaisras.1714 m. Vabalninke pastatyta nauja medinė bažnyčia, ją vizitavęs kanauninkas Ancuta savo pranešime rašo, kad Vabalninke mokykla dar yra ir mokytojas, bet visai nebėra vaikų, nors mokytojas algą tebegauna.1729 m. Vabalninką ištiko antrasis istorijos šaltiniuose minimas gaisras, kurio metu sudegė ir bažnyčia.1734 m. Vabalninke pastatyta nauja medinė bažnyčia.

1775 m. Vabalninkui pripažintosMagdeburgo teisės, jis vadinamas laisvuoju miestu. Bet1776 m. Magdeburgo teisės Lietuvoje buvo paliktos tik Vilniui, Kaunui ir Trakams, jų neteko ir Vabalninkas.1789 m. istorijos šaltiniuose Vabalninkas vėl vadinamas laisvuoju miestu.1777 m. Vabalninke pastatyta nauja parapijos mokykla, joje mokėsi 10 bajorų ir 30 ūkininkų bei miestelėnų vaikų.1792 m.balandžio 26 d. LdkStanislovas Augustas Poniatovskis Vabalninkui pakartotinai suteikėmiesto teises ir patvirtino herbą.

1818 m. pašventinta naujoji bažnyčia, prie Vabalninko mokyklos įsteigta biblioteka, turėjusi 124 knygas.1815 m.lapkričio 22 d. Vabalninke, grįždamas iš Prancūzijos lankėsi Rusijos carasAleksandras I.1825 m. Vabalninką ištiko trečiasis istorijos šaltiniuose paminėtas gaisras.

Medinis stulpas su poeto J. Strielkūno žodžiais Vabalninko centre
R. Belevičiaus skulptūra „Svajonė“ Vabalninko centre

1831 m.kovo 23-25 d. norą dalyvauti1831 m. sukilime pareiškė 244 Vabalninko parapijos valstiečiai.1834 m. Vabalninką ištiko ketvirtasis istorijos šaltiniuose paminėtas gaisras.1851 m. įsteigta valdinė Vabalninko pradinė mokykla.1860 m. Vabalninke surašyta bažnyčia, mokykla, 2sinagogos, 2 špitolės seneliams, alaus bravoras,malūnas, 7 krautuvės, valsčiaus įstaiga ir antstolio raštinė.1869 m.rugsėjo 25 d.Dorpato universiteto auklėtinis provizorius Vasilijus Bodendorfas Vabalninke atidarė vaistinę.

Knygnešio Tomo Paliulio šeima Vabalninke, 1895.

1875 m. įsteigta Vabalninko miestelėnų taryba,1879 m. įsteigtas taupomasis skolinamasis bankelis.1883 m. Vabalninke įsteigtaspaštas, bet tais pat metais Vabalninką ištiko penktasis, o1884 m. ir šeštasis istorijos šaltiniuose paminėtas gaisras.1890 m. Vabalninke įkurtas choras (vadovasJuozas Naujalis), o bažnyčioje Juozo Naujalio rūpesčiu pastatytivargonai (meistras Juozapas Radavičius), kurie turi 32 balsus (registrus) ir yra antri pagal dydį tarp Lietuvos istorinių vargonų (po Kauno Arkikatedroje Bazilikoje taip pat Juozapo Radavičiaus pastatytų vargonų). Vargonų istorikų ir specialistų Vabalninko vargonai vertinami kaip ypač profesionalaus darbo instrumentas bei kaip vertingas kultūros ir technikos paveldas.1892 m. Vabalninke įsteigta valsčiaus ligoninė. XIX a. Vabalninkas – miestelis, viensėdis ir ferma Panevėžio apskrities Čypėnų valsčiuje.[7]

1903 m. įsteigtastelegrafas.1905 m.rugpjūčio 9 d. Vabalninke įvyko demonstracija prieš caro valdžią,rugpjūčio 15 d. Vabalninko žmonės sunaikinodegtinės sandėlį, orugpjūčio 28 d. įvyko gyventojų susirėmimas su caro policija. 1905 m.spalio 12 d. Vabalninko žmonės pašalino carinę vietos valdžią. Tik1906 m. sausio mėnesį į Vabalninką atkurti seną tvarką atvyko caro dragūnų būrys.

1907 m. Vabalninko mokyklai paskirtas pirmasis mokytojas lietuvis. 1907 m. įkurtas vienas pirmųjų valstiečių galvijų kontrolės ratelis.1908 m. Vabalninke įsteigta valdinė mergaičių pradinė mokykla, įkurtasLietuvos katalikių moterų draugijos skyrius.[8]I pasaulinio karo metais didžioji miestelio dalis vėl sudegė.

Po Antrojo pasaulinio karo, Sovietų okupacijos metu Vabalninko apylinkėse veikėVyčio apygardos Pilėnų tėvūnijos[9] partizanai.1950 m. Vabalninkui suteiktos miesto teisės.1997 m. patvirtintas naujasisVabalninko herbas ir vėliava.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1554 m.Upytės valsčius?
~1772 m.Vabalninko valsčiusUpytės apskritisTrakų vaivadija
18001915 m.Čypėnų valsčius (kurį laiką jo centras)Panevėžio apskritisKauno gubernija
19191922 m.?Biržų-Pasvalio apskritis
19221924 m.Vabalninko valsčiaus centras
19241950 m.Biržų apskritis
19501953 m.rajoninio pavaldumo miestasVabalninko rajono centrasŠiaulių sritis
19531959 m.
19591963 m.Biržų rajonas
19631995 m.rajoninio pavaldumo miestas,Vabalninko apylinkės centras
1995Vabalninko seniūnijos centrasBiržų rajono savivaldybėPanevėžio apskritis

Ekonomika

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1860 m. Vabalninke buvo 3 odos dirbtuvės, alaus bravoras,malūnas, 7 krautuvės. Tarpukariu įsteigta pieninė,19321942 m. Vabalninko Pieno perdirbimo bendrovė,19471969 m. Vabalninko sviesto gamykla.1948 m. įkurta žemės ūkio mokykla, nuo1955 m. Vabalninko tarybinis ūkis-technikumas, nuo 1991 m.- žemės ūkio mokykla, nuo 2011 m. - Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyrius.19441948 m. veikė valstybinis malūnas,19511956 m. artelė „Spartuolis“, 1956–1960 m. Vabalninko TSO „Spartuolis“.19451996 m. veikė Vabalninko vartotojų kooperatyvas,19501954 m. Vabalninko rajono Vabalninko linų paruošų skyrius. Sovietmečiu veikė „Lelijos“ gamybinio susivienijimo siuvimo cechas.

Gyventojai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Bendruomenės namai
Viena iš gatvių
Biržų technologijų ir verslo mokymo centro skyrius Vabalninke
Demografinė raida tarp1833 m. ir2021 m.
1833 m.1858 m.[4]1860 m.1897 m.sur.[10]1902 m.[11]1923 m.sur.[12]1970 m.sur.
6241 1781 2002 3338421 2872 070
1976 m.[13]1979 m.sur.[14]1989 m.sur.[15]2001 m.sur.[16]2011 m.sur.[17]2021 m.sur.[18]-
1 7002 2051 9051 3281 057857-
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 1 057 žmonės:[19]

2001 m. gyveno 1 328 žmonės:[20]

Žymūs žmonės

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Vabalninke gimė:

Vabalninke gyveno:

  • Tomas Paliulis (1846–1922) visuomenės veikėjas, knygnešys.
  • Juozas Naujalis (1869–1934), kompozitorius, vargonininkas.
  • Fabijonas Kemėšis (1880–1954), kunigas, ekonomistas, visuomenės veikėjas.
  • Juozas Bronius Laučka (1910–1993), visuomenės veikėjas, žurnalistas, redaktorius.

Šaltiniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. Lietuvos miestų gyventojai 2025-07-01.Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
  2. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė.Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002.ISBN 5-420-01497-1. //(internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis].ISBN 978-9955-704-23-2.
  3. Вобальники.Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6А (12) : Винословие — Волан. С.-Петербургъ, 1892., 697 psl.(rus.)
  4. 4,04,1Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 497 psl.
  5. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 237–238
  6. Emilis Trečiokas. Biržų rajonas. – Vilnius: Mintis, 1985.
  7. Wobolniki.Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 725 psl. (lenk.)
  8. [1]Emilis Jokūbas Trečiokas. Biržų kalendorius.
  9. Pilėnų tėvūnija
  10. Населенныя мѣста Россійской Имперіи въ 500 и болѣе жителей съ указаніемъ всего наличнаго въ нихъ населенія и числа жителей преобладающихъ вѣроисповѣданій по даннымъ первой всеобщей переписи населенія 1897 г. – С.-Петербургъ, 1905. //psl. 102
  11. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  12. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  13. Vabalninkas.Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 402
  14. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  15. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  16. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  19. 2011 m. surašymo duomenysArchyvuota kopija 2015-04-02 išWayback Machine projekto.
  20. 2001 m. surašymo duomenysArchyvuota kopija 2015-09-24 išWayback Machine projekto.

Literatūra

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Ž  A  R
Svarbiausios gyvenvietėsBiržų rajono savivaldybėje
Miestai
Miesteliai
Seniūnijų centrai
Herbinės gyvenvietės
·Biržai (1997)·Kirkilai (2010)·Nemunėlio Radviliškis (2006)·Papilys (2014)·Vabalninkas (1997)
Kitos gyvenvietės
Ž  A  R
Lietuvos miestai
Apskričių centraiLietuva
Savivaldybių centrai
Kiti miestai
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vabalninkas&oldid=7598870"
Kategorija:
Paslėptos kategorijos:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp