| Vabalninkas | ||
|---|---|---|
 | ||
 | ||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
| Valstybė |  Lietuva | |
| Apskritis |  Panevėžio apskritis | |
| Savivaldybė |  Biržų rajono savivaldybė | |
| Gyventojų(2025) | 770[1] | |
| Plotas | 3,88 km² | |
| Tankumas(2025) | 198 žm./km² | |
| Pašto kodas | LT-41033 | |
 Vikiteka | Vabalninkas | |
Vabalninkas – miestasBiržų rajono savivaldybėje, 26 km į pietus nuoBiržų.Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. StoviVabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta1817 m.; su varpine), yraB. Sruogos vidurinė mokykla, biblioteka (nuo1937 m.; su muziejumi), krašto muziejus (įkurtas1995 m., nuo2005 m. Biržų krašto „Sėlos“ muziejaus filialas), paštas. Miestelio centre stovi skulptoriaus skulptūra „Svajonė“ (autoriusRytas Belevičius, įvaizdžiu pasirinktas biblinis karaliusDovydas), centrinėje aikštėje pastatytas medinis stulpas su išraižytais Vabalninko valsčiuje gimusio poetoJono Strielkūno eilėraščio žodžiais, stovi paminklinis akmuo pokario rezistencijos kovų dalyviams. Yra žydų kapinės.
Miesto pavadinimas yravandenvardinis vietovardis, kilęs nuoVabalos upės, su priesaga ir galūne-ninkas.[5] Dar iki XX a. tarpukario gyvavo pavadinimo lytisVabalninkai.
Mūšos-Nemunėlio žemumoje. Šiauriniu pakraščiu tekaVabala, kuri Vakaruose įteka įTatulą, į vakarus nuo miesto prie kelio linkPanevėžio žaliuojaVabalninko šilas.
Į pietus nuo miesto, prie Musės upelio yra V–XII a. senkapis, vadinamas Milžinkapiais, tyrinėtas1975 m.[6]
Vabalninko kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo1554 m.,Vabalninko dvaras –1555 m.1593 m. Varšuvos seimas pavedė Vabalninką karaliausŽygimanto III žmonai Onai Austrei.1617 m. pastatyta pirmoji medinėVabalninko bažnyčia.LDK pakanclerioJeronimo Valavičiaus rūpesčiu įkurta Vabalninko katalikųparapija, prie jos įkurta mokykla. Nuo1618 m. Vabalninkas vadinamas miesteliu,1619 m. Vabalninkui suteikta privilegija rengti turgų.
1625 m. Vabalninką paėmėšvedai, miestelis nukentėjo nuomaro epidemijos.1639 m. istorijos šaltiniuose paminėta Vabalninko parapijos mokykla.1644 m. Vabalninko miestelėnams leista patiems daryti ir pardavinėti naminįalų.1667 m. Vabalninkui pakartotinai patvirtinta teisė turėti turgų. Nuo XVII a. gyveno daug žydų, buvo sinagoga.
1696 m. sudegė pirmoji medinė Vabalninko bažnyčia, o1698 m. ir visą Vabalninką ištiko pirmasis istorijos šaltiniuose minimas gaisras.1714 m. Vabalninke pastatyta nauja medinė bažnyčia, ją vizitavęs kanauninkas Ancuta savo pranešime rašo, kad Vabalninke mokykla dar yra ir mokytojas, bet visai nebėra vaikų, nors mokytojas algą tebegauna.1729 m. Vabalninką ištiko antrasis istorijos šaltiniuose minimas gaisras, kurio metu sudegė ir bažnyčia.1734 m. Vabalninke pastatyta nauja medinė bažnyčia.
1775 m. Vabalninkui pripažintosMagdeburgo teisės, jis vadinamas laisvuoju miestu. Bet1776 m. Magdeburgo teisės Lietuvoje buvo paliktos tik Vilniui, Kaunui ir Trakams, jų neteko ir Vabalninkas.1789 m. istorijos šaltiniuose Vabalninkas vėl vadinamas laisvuoju miestu.1777 m. Vabalninke pastatyta nauja parapijos mokykla, joje mokėsi 10 bajorų ir 30 ūkininkų bei miestelėnų vaikų.1792 m.balandžio 26 d. LdkStanislovas Augustas Poniatovskis Vabalninkui pakartotinai suteikėmiesto teises ir patvirtino herbą.
1818 m. pašventinta naujoji bažnyčia, prie Vabalninko mokyklos įsteigta biblioteka, turėjusi 124 knygas.1815 m.lapkričio 22 d. Vabalninke, grįždamas iš Prancūzijos lankėsi Rusijos carasAleksandras I.1825 m. Vabalninką ištiko trečiasis istorijos šaltiniuose paminėtas gaisras.
1831 m.kovo 23-25 d. norą dalyvauti1831 m. sukilime pareiškė 244 Vabalninko parapijos valstiečiai.1834 m. Vabalninką ištiko ketvirtasis istorijos šaltiniuose paminėtas gaisras.1851 m. įsteigta valdinė Vabalninko pradinė mokykla.1860 m. Vabalninke surašyta bažnyčia, mokykla, 2sinagogos, 2 špitolės seneliams, alaus bravoras,malūnas, 7 krautuvės, valsčiaus įstaiga ir antstolio raštinė.1869 m.rugsėjo 25 d.Dorpato universiteto auklėtinis provizorius Vasilijus Bodendorfas Vabalninke atidarė vaistinę.
1875 m. įsteigta Vabalninko miestelėnų taryba,1879 m. įsteigtas taupomasis skolinamasis bankelis.1883 m. Vabalninke įsteigtaspaštas, bet tais pat metais Vabalninką ištiko penktasis, o1884 m. ir šeštasis istorijos šaltiniuose paminėtas gaisras.1890 m. Vabalninke įkurtas choras (vadovasJuozas Naujalis), o bažnyčioje Juozo Naujalio rūpesčiu pastatytivargonai (meistras Juozapas Radavičius), kurie turi 32 balsus (registrus) ir yra antri pagal dydį tarp Lietuvos istorinių vargonų (po Kauno Arkikatedroje Bazilikoje taip pat Juozapo Radavičiaus pastatytų vargonų). Vargonų istorikų ir specialistų Vabalninko vargonai vertinami kaip ypač profesionalaus darbo instrumentas bei kaip vertingas kultūros ir technikos paveldas.1892 m. Vabalninke įsteigta valsčiaus ligoninė. XIX a. Vabalninkas – miestelis, viensėdis ir ferma Panevėžio apskrities Čypėnų valsčiuje.[7]
1903 m. įsteigtastelegrafas.1905 m.rugpjūčio 9 d. Vabalninke įvyko demonstracija prieš caro valdžią,rugpjūčio 15 d. Vabalninko žmonės sunaikinodegtinės sandėlį, orugpjūčio 28 d. įvyko gyventojų susirėmimas su caro policija. 1905 m.spalio 12 d. Vabalninko žmonės pašalino carinę vietos valdžią. Tik1906 m. sausio mėnesį į Vabalninką atkurti seną tvarką atvyko caro dragūnų būrys.
1907 m. Vabalninko mokyklai paskirtas pirmasis mokytojas lietuvis. 1907 m. įkurtas vienas pirmųjų valstiečių galvijų kontrolės ratelis.1908 m. Vabalninke įsteigta valdinė mergaičių pradinė mokykla, įkurtasLietuvos katalikių moterų draugijos skyrius.[8]I pasaulinio karo metais didžioji miestelio dalis vėl sudegė.
Po Antrojo pasaulinio karo, Sovietų okupacijos metu Vabalninko apylinkėse veikėVyčio apygardos Pilėnų tėvūnijos[9] partizanai.1950 m. Vabalninkui suteiktos miesto teisės.1997 m. patvirtintas naujasisVabalninko herbas ir vėliava.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1554 m. | Upytės valsčius | ? | |
| ~1772 m. | Vabalninko valsčius | Upytės apskritis | Trakų vaivadija |
| 1800–1915 m. | Čypėnų valsčius (kurį laiką jo centras) | Panevėžio apskritis | Kauno gubernija |
| 1919–1922 m. | ? | Biržų-Pasvalio apskritis | |
| 1922–1924 m. | Vabalninko valsčiaus centras | ||
| 1924–1950 m. | Biržų apskritis | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Vabalninko rajono centras | Šiaulių sritis |
| 1953–1959 m. | |||
| 1959–1963 m. | Biržų rajonas | ||
| 1963–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas,Vabalninko apylinkės centras | ||
| 1995– | Vabalninko seniūnijos centras | Biržų rajono savivaldybė | Panevėžio apskritis |
1860 m. Vabalninke buvo 3 odos dirbtuvės, alaus bravoras,malūnas, 7 krautuvės. Tarpukariu įsteigta pieninė,1932–1942 m. Vabalninko Pieno perdirbimo bendrovė,1947–1969 m. Vabalninko sviesto gamykla.1948 m. įkurta žemės ūkio mokykla, nuo1955 m. Vabalninko tarybinis ūkis-technikumas, nuo 1991 m.- žemės ūkio mokykla, nuo 2011 m. - Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyrius.1944–1948 m. veikė valstybinis malūnas,1951–1956 m. artelė „Spartuolis“, 1956–1960 m. Vabalninko TSO „Spartuolis“.1945–1996 m. veikė Vabalninko vartotojų kooperatyvas,1950–1954 m. Vabalninko rajono Vabalninko linų paruošų skyrius. Sovietmečiu veikė „Lelijos“ gamybinio susivienijimo siuvimo cechas.
 | ||||||||
| 1833 m. | 1858 m.[4] | 1860 m. | 1897 m.sur.[10] | 1902 m.[11] | 1923 m.sur.[12] | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 624 | 1 178 | 1 200 | 2 333 | 842 | 1 287 | 2 070 | ||
| 1976 m.[13] | 1979 m.sur.[14] | 1989 m.sur.[15] | 2001 m.sur.[16] | 2011 m.sur.[17] | 2021 m.sur.[18] | - | ||
| 1 700 | 2 205 | 1 905 | 1 328 | 1 057 | 857 | - | ||
| ||||||||
Vabalninke gimė:
Vabalninke gyveno:
| |||||||||||||||||
