Utu (šum.𒀭𒌓 =UD – 'švytintis, diena'), vėliauAkade –Šamašas (akad.Šamaš – 'saulė') – sauliškasis senovėsšumerų dievas, mėnulio dievoNanos sūnus,Inanos (Ištar) brolis. Šumere jo sutuoktine laikytaŠerida (arba Sudanga), Akade – Aja, pasiuntinys – Bunenė.
Kasdien Utu keliauja dangumi, vakare dingsta, o ryte pakyla iš už kalnų. Paprastai jo kasdienei kelionei vartus atidaro du dievai–sergėtojai. Laikyta, kad naktį Utu keliauja per požemių karalystę, nešdamas šviesą, gėrimą ir valgį mirusiesiems. Utu, kaip visareginčiosšviesos įsikūnijimas, laikytas ir teisėju, tiesos ir teisingumo viešpačiu. Jau nuoXXVI a. pr. m. e. randami įrašai – „Utu – mano teisėjas“. Utu laikytas ir orakulų sergėtoju. Saulės kaitra, pragaištingumas buvo priskiriami ne Utu, oNergalui.
Utu kaip miesto globėjas buvo garbinamasUruke, laikytas pirmosios Uruko dinastijos steigėju. Utu svarbus Uruko mituose apie Inaną ir Dumuzį (ten Utu –Dumuzio pagalbininkas), epuose apie Enmerkarą,Lugalbandą,Gilgamešą. Taip pat Uru garbintasLarsoje irSipare.[1]
| |||||||||||||||||||||||||||||
