Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Ustašis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ustašis – kroatų revoliucinis judėjimas
LyderisAntė Paveličius
ĮkūrėjasAntė Paveličius
Įkurta1929 m.sausio 7 d.
Panaikinta1945 m.gegužės 8 d.
PirmtakėTeisių partija
ĮpėdinėKroatijos išsivadavimo judėjimas
Būstinė
LaikraštisHrvatski Domobran
Jaunimo organizacijaUstašio jaunimas
Narių skaičius100 000[1] (apie 1941 m.)
Politinė ideologija
Politinė pozicijaKraštutinių dešiniųjų politika
ReligijaKatalikybė
Partijos vėliava

Ustašis – kroatų revoliucinis judėjimas (kroat.Ustaša – Hrvatski revolucionarni pokret) –Kroatijosfašistinė irultranacionalistinė organizacija,[2] veikusi nuo1929 m. iki1945 m. Jos nariai – ustašiai (kroat.ustaše, 'sukilėliai')[3]Antrojo pasaulinio karo metaisJugoslavijoje nužudė šimtus tūkstančiųserbų,žydų,[4]romų ir politiniųdisidentų.[5][6]

Judėjimo ideologija buvofašizmo,katalikybės ir kroatų ultranacionalizmo mišinys.[7] Ustašiai pasisakė užDidžiosios Kroatijos, kuri apimtųDrinos upę ir tęstųsi ikiBelgrado sienos, sukūrimą.[8] Judėjimas pabrėžė rasiškai „švarios“ Kroatijos poreikį ir skatino serbų genocidą – dėl ustašio įsitikinimų, pagrįstų antiserbiškomis nuotaikomis, – žydų ir čigonųgenocidą, remdamasisnacių rasine teorija, taip patantifašistiškai nusiteikusių ar disidentų kroatų irbosnių persekiojimą. Ustašis bosnius laikė „musulmonais kroatais“, todėl bosniai nebuvo persekiojami dėl religijos.[9]

Ji buvo įkurta kaip nacionalistinė organizacija, siekusi sukurti nepriklausomą Kroatijos valstybę.[10] Ustašis atėjo į valdžiąNepriklausomoje Kroatijos valstybėje, Antrojo pasaulinio karo metais fašistinėsItalijos ir nacistinės Vokietijos įkurtojemarionetinėje valstybėje. Tačiau Ustašiams trūko paprastų kroatų palaikymo ir ji niekada nesulaukė reikšmingos gyventojų paramos.[11][12] Ustašio režimą palaikė dalis kroatų gyventojų, kurietarpukario laikotarpiu jautėsi engiami serbų valdomoje Jugoslavijoje. Didžiąją dalį paramos, kurią iš pradžių gavo kurdamas kroatų nacionalinę valstybę, jis prarado dėl naudojamų brutalių metodų.[13]

Išnašos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. Goldstein & Goldstein 2016, p. 92.
  2. Tomasevich 2001, p. 32.
  3. Ustašiai.Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
  4. Tomasevich 2001, pp. 351–352.
  5. „Croatian holocaust still stirs controversy“.BBC News. 2001-11-29. Nuoroda tikrinta2010-09-29.
  6. „Balkan 'Auschwitz' haunts Croatia“.BBC News. 2005-04-25. Nuoroda tikrinta2010-09-29. „No one really knows how many died here. Serbs talk of 700,000. Most estimates put the figure nearer 100,000.“
  7. Ladislaus Hory und Martin Broszat.Der kroatische Ustascha-Staat, Deutsche Verlag-Anstalt, Stuttgart, 2. Auflage 1965, pp. 13–38, 75–80.
  8. Meier, Viktor.Yugoslavia: a history of its demise (English), London, UK: Routledge, 1999, p. 125.ISBN9780415185950
  9. Fischer 2007, pp. 207–208, 210, 226
  10. Tomasevich 2001, p. 30.
  11. Shepherd 2012, p. 78.
  12. Israeli, Raphael (2017).The Death Camps of Croatia: Visions and Revisions, 1941-1945. Routledge. p. 45.ISBN 978-1-35148-403-9.
  13. Sindbaek, Tina (2002).Usable History?: Representations of Yugoslavia's Difficult Past from 1945 to 2002. Aarhus University Press. p. 27.

Literatūra

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Ustašis&oldid=7469305"
Kategorijos:

[8]ページ先頭

©2009-2026 Movatter.jp