Uostadvaryje yra žinybinis uostas, jo operatorius – valstybinėVidaus vandens kelių direkcija, tad būtina gauti leidimą stovėti. Išlikęs XIX a. pabaigosUostadvario švyturys (nebeveikia, yra kaip apžvalgos aikštelė), 1907 m. vandens kėlimo stotis (garo turbina, susiurbianti pievų vandens perteklių ir nukreipianti jį linkNemuno deltos, dabar polderių muziejus). 2007 m. buvo pastatyta šalia nauja vandens kėlimo stotis.
Gyvenvietė tikriausiai gavo pavadinimą dėl Kuvertodvaro ir šalia buvusiouosto. Kaimas vadintas ik1785 m. Dumbeln, nuo1871 m. Kuwertshoff,1785 m. Kuwertshof.[2] Kita vertus, vietiniai žmonės žodžiuosta vadina upės žiotis, kas reikštų, kad Uostadvaris – tai dvaras prie Minijos žiočių.[3]
XVIII a. minimasUostadvario dvaras. Po katastrofiško 1888 m. potvynio įrengti pirmieji pylimai užliejamose pievose.
1917 m. kairiajameAtmatos krante buvo įrengtas uostelis upiniams laivams. PoKlaipėdos sukilimo kaimas perėjo Lietuvos Respublikos pavalduman, tarpukaryje uoste žiemodavoledlaužiai:Rytprūsiams priklausę „Skirwieth“ ir „Weichsel“ bei lietuviška „Vėtra“.[4][5]
1939 m. kraštas buvo perduotas Vokietijai, o Uostadvaris padovanotasKlaipėdos nacių vadui E. Noimanui.1967 m.spalio 27 d. priskirtasRusnės miestui,1973 m.kovo 28 d. išbrauktas iš apskaitinių duomenų, bet1993 m. vėl atskirtas ir atkurtas.
↑Dietrich Lange. Geographisches Ortsregister Ostpreussen einschließlich des Memelgebiets, des Soldauer Gebiets und des Regierungsbezirks Westpreußen (1919-1939). – Königslutter, Slices of Life, 2000.ISBN 3934652204.
↑Kęstutis Vaškelis. Turisto atlasas. – Vilnius, Mintis, 1994. // psl. 209
↑vb.vdu.lt › object › elaba:8695913 Gediminas Kasparavičius.Upių laivyba Lietuvoje 1919−1940 m.; psl. 58
↑vb.vdu.lt › object › elaba:8695913 Gediminas Kasparavičius.Upių laivyba Lietuvoje 1919−1940 m.; psl. 65