Dabartinis Unix prekinio ženklo savininkas yraThe Open Group. Tik sistemos, visiškai atitinkančiosSingle UNIX Specification, yra vadinamos „UNIX“ (kitos vadinamos „Unix šeimos“ arba Unix – like).
UNIX yra plačiai naudojama irserveriuose, ir kitos paskirties kompiuteriuose. Unix kliento/serverio programų modelis buvo labai svarbus kuriantInternetą.
Iš kitųOSUNIX išsiskiria visų pirmafailų sistema bei procesų valdymu. DaugelįUNIX bruožų yra perėmusios ir kitos OS, pvz.,DOS irMicrosoft Windows naudojama katalogų sistema yra perimta išUNIX, oOpenVMS, nors turi visiškai kitas šaknis, yra net sertifikuota kaipUNIX. Vienas iš neįprastųUNIX bruožų – bendra (nerašyta) ideologija, teigianti, kad OS turi būti patogi ir aiški specialistams, tuo tarpu eiliniai vartotojai, norėdami naudotis šiomis sistemomis, turi mokytis, bet nereikalauti sistemos profanavimo.
Failų sistemaUNIX tipo OS abstrahuoja ne tik priėjimą prie duomenų, bet ir daugelį OS funkcijų bei įrenginių, todėl didžiąją dalį OS leidžiamų veiksmų galima atlikti naudojantis standartinėmis teksto apdirbimo programomis. NaujesnėseUNIX versijose per failų sistemą galima pasiekti ir duomenis, susijusius su pačios OS veikimu, dirbančiais procesais ir t. t.
Pvz., prireikus, visą disko turinį (įskaitant jo failų sistemą) galima nuskaityti, atidarius failą/dev/fd0, o garsinį dokumentą išklausyti, jį nukopijavus į/dev/dsp. Daugelį sistemos parametrų galima skaityti ir reguliuoti, naudojantis failais, esančiais/proc/ kataloge.
UNIX turi gana netipišką procesų paleidimo metodą, nebūdingą daugumai kitų OS:
fork() – funkcija sukuria einamojo proceso kopiją, kuri nuo motininio proceso skiriasi tik identifikatoriumi. Skirtingai nuo kitųC kalbai būdingų funkcijų, ši grąžina du rezultatus: vieną – į motininį procesą (sukurto proceso identifikatorių), kitą – į dukterinį procesą (nulį).
exec() – negrąžina jokio rezultato, bet einamąjį procesą pakeičia į kitą, naujai sukurtą išvykdomojo failo, kuris nurodytas šiai funkcijai.
wait() – laukia, kol fork() sukurtas procesas pasibaigs, naudojant exit() funkciją, bei grąžina rezultatą, perduotą exit() funkcijai.
exit() – baigia procesą ir grąžina rezultatą motininiam procesui.
UNICOS –Cray gaminamaUNIX, skirta įvairiemsCray superkompiuteriams.
Linux – viena išUNIX tipo realizacijų, oficialiai nelaikomaUNIX dėl ideologinių (teisinių ir rinkodarinių) priežasčių.
Daugelis kitų OS, tradiciškai nelaikomųUNIX, irgi yra įgijusios kai kuriųUNIX bruožų, o kai kurios – net sertifikuotos, kaipUNIX. Kai kurios iš šių sistemų gali būti laikomos tipiškomisUNIX, tačiau neretai tiesiog nėra sertifikuojamosUNIX standartų atitikimui. Tarp sistemų, sertifikuotų vienam ar kitamUNIX standartui arba patyrusių stipriąUNIX įtaką, galima paminėti šias:
PirmąjąUNICS realizaciją, skirtąPDP-7 kompiuteriui,1969 sukūrė jauniAT&T programuotojaiKen Thompson irDennis Ritchie, jau iki tol dalyvavę keliuose stambiuosekompiliatorių irOS projektuose. Labai didelę įtaką pirmosiomsUNIX versijoms padarė tuo metu kurtaMULTICS sistema, kurioje buvo išspręstos daugelis abstrakcijos ir bendro vartotojų darbo problemų. Priešpastatydami savo nesudėtingą, vartotojus menkai kontroliuojančią sistemąMULTICS sistemai,Ken Thompson irDennis Ritchie ją pavadinoUNICS. Po kiek laiko pavadinimas pakito ir pavirto įUNIX.
Tobulinant pirmąsiasUNIX versijas, buvo sukurtaC kalba, kuri buvo skirta specialiai paprastesniamUNIX programavimui. Perrašius pagrindinesUNIX dalis šia kalba,UNIX tapo lankstesne, lengviau perkeliama operacine sistema. Dėl patogaus automatizavimo ši sistema buvo pradėta naudoti, rengiant spaudaiAT&T dokumentus, o vėliau su pradiniais tekstais perduota įBerklio Universitetą, kur labai greitai išpopuliarėjo, tarp OS kūrimą studijuojančių studentų.
Nuo 8-ojo dešimtmečio pabaigosUNIX ėmė sparčiai plisti ir tarp kitų firmų, atsirado daugelis komerciniųUNIX realizacijų, tuo pat metu išsiskyrė dvi pagrindinės UNIX šakos: viena – paremtaAT&T naudotomisUNIX versijomis, kita – paremta žymiai modernesnėmis, labiau abstrahuotomisUNIX versijomis, sukurtomisBerklio Universitete. Tačiau per kitus 15-20 metų šios dviUNIX kryptys perimdavo viena iš kitos visas žymesnes naujoves, todėl ilgainiui supanašėjo.
Tarp aštuntojo ir devintojo dešimtmečių įvairios firmos mėgino paimti į savo rankas UNIX rinką naudodamosprirakinimo strategiją (vartotojas negali keisti mūsų į konkurentą, nes mūsų ir konkurento UNIX, kad ir panaši, nesuderinama). Tuo laiku dėl dominavimo grūmėsi X/Open, System V Release 4, OSF/1 ir UNIX International, visos daugiau ar mažiau tarpusavy nesuderinamos. Šis tarpsnis literatūroje populiariai vadinamas „UNIX karais“. Dažniausiai teigiama, kad „karai“ pakenkė UNIX populiarumui ir sąlygojoMicrosoft Windows įsigalėjimo pradžią. Vėliau visas UNIX nuosavybės teises per tarpines grandis sukaupėOpen Group, kurios „vieninga UNIX specifikacija“ (angl. Single UNIX Specification – SUS) šiuo metu ir yra vieningas UNIX standartas.
↑Gediminas Navickas. UNIX operacinė sistema.Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 373-374 psl.