Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Ukrainiečiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ukrainiečiai
Gyventojų skaičius39.8[1]–57.5[2][3] mln.
Populiacija šalyseUkrainos vėliava Ukraina:
  37 541 700[4]

Rusijos vėliava Rusija:
  2 942 961-4 379 690[5][6][7]
Kanados vėliava Kanada:
  1 209 085[8][9]
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos:
  961 113[8][10]
Brazilijos vėliava Brazilija:
  500 000[8][11]
Moldavijos vėliava Moldavija:
  375 000[8][12]
Kazachstano vėliava Kazachstanas:
  333 000[13]
Italijos vėliava Italija:
  320 070
Argentinos vėliava Argentina:
  300 000[8][14]
Baltarusijos vėliava Baltarusija:
  159 000[15]
Paragvajaus vėliava Paragvajus:
  150 000
Uzbekijos vėliava Uzbekija:
  104 720 - 128 100[8][16][17]
Vokietijos vėliava Vokietija:
  128 100
Čekijos vėliava Čekija:
  126 613[18][8][19]
Rumunijos vėliava Rumunija:
  61 350
Slovakijos vėliava Slovakija:
  55 000
Latvijos vėliava Latvija:
  54 398[20]
Portugalijos vėliava Portugalija:
  52 293[21]
Azerbaidžano vėliava Azerbaidžanas:
  30 000[22]
Sirijos vėliava Sirija:
  27 878[23]
Estijos vėliava Estija:
  27 722[24]
Lenkijos vėliava Lenkija:
  27 172[25]
Kirgizijos vėliava Kirgizija:
  21 924[26]
Lietuvos vėliava Lietuva:
  20 700[27]
Graikijos vėliava Graikija:
  19 785[28]
Gruzijos vėliava Gruzija:
  7 039[29]
Armėnijos vėliava Armėnija:
  6 125[30]

Kalba (-os)ukrainiečių
Religijosstačiatikybė,ateizmas,katalikybė
Giminingos etninės grupėsrusai,baltarusiai

Ukrainiečiai (Ukrainai;ukr.українці,[ukrɑˈjinʲʦʲi]) –rytų slavų tauta.

Istorija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Ukrainos istorija.

Skaičius ir paplitimas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Iš viso pasaulyje yra apie 45 mln., iš jų 83 %Ukrainoje. Taip pat nemažai gyvenaRusijoje,Kanadoje,JAV,Brazilijoje,Kazachstane,Moldovoje.

Ukrainoje

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Rusijoje

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Rusijos Federacijoje gyvena 2 942 961 ukrainiečių (2002), ir tai sudaro 2,03 % tarp visų Rusijos gyventojų; iš jų 76,5 % miesto gyventojų, 23,5 % – kaimo gyv.

Ukrainiečiai Rusijos regionuose (2002)

Daugiausiai ukrainiečių gyvenaMaskvoje,Tiumenės,Maskvos irRostovo srityse beiKrasnodaro irPrimorės krašuose. 39-uose iš 89 Rusijos subjektų ukrainiečiai gyventojų struktūroje užimo antrąją vietą porusų, tarp jų ir didžiausiuose Rusijos miestuose – Maskvoje irSankt Peterburge. Tačiau didžiausi procentiniai rodikliai tarp visų regiono gyventojų pastebimi buvusiosetremties vietovėse šiauriniuose regiuonose:Jamalo Nencų (13 % tarp visų vietinių gyv.),Čiukotkos (9,2 %),Chantų Mansijos (8,6 %) autonominėse apygardose,Magadano (9,9 %), Tiumenės (6,5 %),Murmansko (6,4 %) srityse,Kamčiatkos krašte (6,7 %) beiKomijos respublikoje (6,1 %). Mažiausi procentiniai rodikliai ŠiaurėsKaukazo respublikose:Dagestane (0,11 %),Čečėnijoje (0,08 %) irIngušijos.

Ukraina


JAV

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Ukrainiečių emigracija įJungtines Valstijas prasidėjoXIX a.Užkarpatėje,Haliče irBukovinoje, masinį pagreitį įgavusi tarp1890-ųjų m. irI pasaulinio karo pradžios periode. PoII pasaulinio karo į JAV išvyko apie 100 tūkst. bėglių iš Ukrainos.

Šiandien JAV gyvena apie 2,23mln. ukrainiečių kilmės gyventojų. Dauguma jų jau yra gimę Jungtinese Valstijose ir tik trečdalis moka ukrainiečių kalba, dar mažiau ją vartoja buityje.

Daugiau negu pusė visų ukrainiečių gyvena šiaurės rytų valstijose –Pensivanijoje,Niu Džersio beiNiujorko valstijose.

Kanadoje

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Kanadoje gyvena trečia pagal didumą ukrainiečių bendruomenė (po Ukrainos bei Rusijos). Emigracijos banga į šią šali prasidėjo kaip ir į JAV-XIX a. pabaigoje iš Vakarų Ukrainos. Šiandien Kanadoje gyvena apie 1 071 060 ukrainiečių (3,61 % tarp visų valstybės gyventojų).

Lietuvoje

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Paskutinio[31] Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 20 700 ukrainiečių tautybės asmenys. Apie 90 proc. jų gyvena miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Visagine, Jonavoje. Šiuo metu Lietuvoje veikia devyniolika ukrainiečių visuomeninių organizacijų.Ukrainiečiai puoselėja savo tautinę kultūrą –Vilniuje,Klaipėdoje,Jonavoje,Visagine ir kituose miestuose veikia įvairūs saviveiklos kolektyvai. Lietuvos ukrainiečiai palaiko ryšius su savo istorine tėvyne, jos valstybinėmis ir visuomeninėmis žinybomis, besirūpinančiomis ukrainiečiais užsienyje.

Tautinę savimonę ir tautinę kultūrą puoselėti padeda ir ryšiai su Ukrainos menininkais, rašytojais, kultūros veikėjais, meno kolektyvais, kurie reguliariai atvyksta į Lietuvą.

Lietuvoje kelerius metus gyveno beiVilniaus universitete mokėsi ukrainiečių tautinio atgimimo veikėjasTarasas Ševčenka.

Kultūra

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Ukrainiečių tautinis kostiumas.

Šiuolaikinės ukrainiečių kultūros šaknys siekiaKijevo Rusios laikus. Būtent laikymasis tradicijų išgelbėjo tautą nuo lenkėjimo (Vakarų Ukrainoje) bei vėliau nuo rusinimo.

Šiandien šalyje leidžiami (2006-ųjų duomenimis) 169 leidiniai tautinių mažumų kalbomis. Ukrainoje dirba apie 800 visuotinų tautinių mažumų asociacijų, iš jų 30 turi bendravalstybinių statusą.

Veikia Ukrainos prodiuserių asociacija, užsiimanti nacionalinėskino studijos plėtra.

Iš viso respublikoje dirba daugiau negu 50 000 viešųjų labdaringų įstaigų ir fondų.

Ukrainiečių kalbos paplitimas Ukrainoje

PoRuslanos pergalės2004-ųjų metų Eurovizijoje Kijevas tapoEurovizijos dainų konkurso 2005 sostine. Šį pasiekimą2016 m. pakartojoDžamala.

Kalba

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Ukrainiečių kalba.

Vienintelė valstybinė kalba Ukrainoje yra ukrainiečių kalba. Ją kaip gimtąją vartoja apie 75 % šalies gyventojų. Statistiniais duomenimisTSRS metais ukrainiečių kalba šalyje sparčiai nyko, na o nuo1985 m. ėmė pastebimai atsigauti ir populiarėti tarp jaunimo. Nuo nepriklausomybės atgavimo šalies valdžia vykdo ukrainizacijos politiką, skatindama platesnį valstybinės kalbos vartojimą oficialiojoje erdvėje, švietimo įstaigose regionų kur kalba mažiau paplitusi.

Religija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Istorinis Vydubickio vienuolynas Kijeve
Ukrainiečių liaudies rūbai 1786 m.
Ukrainiečių liaudies rūbai 1786 m.

Dauguma ukrainiečių –stačiatikiai, priklausantys trimscerkvėms:

  • Ukrainos stačiatikių cerkvė (Maskvos patriarchatas)
  • Ukrainos stačiatikių cerkvė (Kijevo patriarchatas)
  • Ukrainos autokefalinė stačiatikių cerkvė
Ukrainiečių liaudies šokis „Pryvit“.

Dalis ukrainiečių(dauguma Vakarų Ukrainoje bei išeiviai iš šio regiono kituose pasaulio šalyse) –katalikai(iš viso Ukrainoje katalikų – 5,5 mln.žmonių). Svarbiausios religinės šventės – šv.Kalėdos irVelykos.

Šventės

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Ukrainos šventės.

Muzika ir šokiai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Labiausiai paplitę ukrainiečių šokiai –hopak, pleskač, holubka, ojra, krakovjak, karapet, polka. Taip pat liaudies kūryboje gausuvalso melodijų. Žymiausias liaudies intrumentas –bandūra.

Simboliai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindiniai straipsniai:Ukrainos vėliava,herbas,himnas

Žymūs ukrainiečiai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –:Kategorija:Ukrainos asmenybės.

Išnašos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. Ukrainians at theJoshua Project
  2. The Ukrainian World Congress states that the Ukrainian diaspora makes 20 million:20mln Ukrainians living abroadArchyvuota kopija 2012-01-05 išWayback Machine projekto.
  3. UWC continually and diligently defends the interests of over 20 million Ukrainians...
  4. „Results / General results of the census / National composition of population“.All-Ukrainian Census, 2001. 2001-12-05. Suarchyvuotasoriginalas 2004-10-31. Nuoroda tikrinta2007-08-05.
  5. „All-Russian population census, 2001. National composition of population by region“.Russian Federal Service of State Statistics (rusų). Демоскоп Weekly. 2002 m. spalio mėn. Nuoroda tikrinta2007-08-05.
  6. Total number of Ukrainians in Russia is 4 379 690 people.
  7. The largest Ukrainian Diaspora is located in Russia, with a population of 4 379 690.Archyvuota kopija 2011-09-30 išWayback Machine projekto.
  8. 8,08,18,28,38,48,58,6Statistics include non-primary ancestry reports. "Ukrainians" being of partial descent figured in numbers.
  9. „Ethnic origins, 2006 counts, for Canada, provinces and territories – 20% sample data“. Suarchyvuotasoriginalas 2013-07-23. Nuoroda tikrinta2011-10-05.
  10. "Census 2006 ACS Ancestry estimates"[neveikianti nuoroda]
  11. People of Ukrainian descent in BrazilArchyvuota kopija 2007-03-12 išWayback Machine projekto.
  12. „Moldova“. Suarchyvuotasoriginalas 2019-01-07. Nuoroda tikrinta2011-10-05.
  13. „The results of the national population census in 2009“. Suarchyvuotasoriginalas 2019-05-02. Nuoroda tikrinta2011-10-05.
  14. Ucrania.comArchyvuota kopija 2013-12-27 išWayback Machine projekto. (in Spanish)
  15. „Belarus National Census 2009. Ethnic composition“.National Statistical Committee of the Republic of Belarus. 2009.Suarchyvuota iš originalo 2009-11-03. Nuoroda tikrinta2010-12-27.
  16. „Ethnic Atlas of Uzbekistan“.«ООФС — Узбекистан». Suarchyvuotasoriginalas 2011-07-19. Nuoroda tikrinta2011-03-29.
  17. „Startseite“.Statistisches Bundesamt Deutschland. Nuoroda tikrinta2007-08-05.
  18. Number of foreigners in the CRArchyvuota kopija 2009-08-29 išWayback Machine projekto.,Czech Statistics Office, 31 May 2008
  19. „Article“.Ucrania.com (ispanų). Suarchyvuotasoriginalas 2007-09-28. Nuoroda tikrinta2007-08-05.
  20. [1]Archyvuota kopija 2017-10-21 išWayback Machine projekto.
  21. População Estrangeira em Portugal – 2009(pdf), 2009-12-31, nuoroda tikrinta2011-04-16
  22. [2]Archyvuota kopija 2007-07-16 išWayback Machine projekto.
  23. [3]Archyvuota kopija 2018-12-09 išWayback Machine projekto.
  24. http://estonia.eu/about-estonia/country/population-statistics.htmlArchyvuota kopija 2011-05-01 išWayback Machine projekto.
  25. http://www2.mswia.gov.pl/portal.php?serwis=pl&dzial=61&id=37#ukraincyArchyvuota kopija 2010-07-31 išWayback Machine projekto.
  26. „Kyrgyzstan National Census 2009, population by ethnicity“(PDF). Department of Kyrgyzstan. Suarchyvuotasoriginalas(PDF) 2011-05-30. Nuoroda tikrinta2011-03-29.
  27. [4]Archyvuota kopija 2011-07-28 išWayback Machine projekto.
  28. http://www.statistics.gr/portal/page/portal/ESYE/BUCKET/A1605/Other/A1605_SPO15_TB_AN_00_2006_07_F_EN.pdfArchyvuota kopija 2015-07-22 išWayback Machine projekto.
  29. 2002 Georgian censusArchyvuota kopija 2019-01-07 išWayback Machine projekto.
  30. [5]
  31. Aprašymas Vilniaus Tautinių Bendrijų namų tinklalapyje.Archyvuota kopija 2007-08-11 išWayback Machine projekto.

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]


Vikiteka: Ukrainiečiai – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Ž  A  R
Europos tautos
Romanai
Germanai irkeltai
Slavai
Kiti indoeuropiečiai
Ne indoeuropiečiai
Svarbiausios diasporos
Paryškintos tautos, sudarančios daugumą bent vienoje Europos valstybėje
Ž  A  R
Rusijos tautos
Indoeuropiečiai
Altajaus tautos
Uralo tautos
Kaukazo tautos
Paleosibiriečiai
Diasporos
Daugiau nei 10 000 (2002 m.) ·Mažiau nei 5000 (2002 m.)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Ukrainiečiai&oldid=7641945"
Kategorija:
Paslėptos kategorijos:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp