Uhubas (šumerų k .𒌑𒄸 ,u2-hub2 ),[ 1] –Kišo ,Šumero miesto-valstybės,ensis , valdęs priešMesilimą (~2600 m. pr. m. e.).[ 2] [ 3]
Šumero karalių sąraše šis valdovas nėra minimas (neminimas ir ~50 metų vėliau valdęs Mesilimas).[ 4] [ 5] Aptikta vaza, dedikuota dievuiZababai , kurios įraše Uhubas skelbiasi esąsHamazio nugalėtojas (Hamazis buvo užTigro upės, tarpDijalos irMažojo Zabo žemupio regionų).[ 6] [ 5] Įrašas rekonstruotas taip:𒀭𒍝𒈠𒈠 / 𒌑𒄸 / 𒑐𒋼𒋛 / 𒆧𒆠 ,Zamama, Uhub ensi kiš-ki („Zababa, Uhubas, Kišo ensis“).[ 7]
Uhubas minimas ir kelete kitų įrašų.[ 8]
↑ „CDLI-Found Texts“ .cdli.ucla.edu .↑ Mario Liverani (2013).The Ancient Near East: History, Society and Economy (anglų). Routledge. p. 110.ISBN 978-1-134-75084-9 . ↑ Orientalia: Vol.48 (anglų). Gregorian Biblical BookShop. p. 15.↑ Peter Panitschek (2008).LUGAL, šarru, basileús: Von der Uruk-Zeit bis Ur III (vokiečių). Peter Lang. p. 41.ISBN 978-3-631-56194-2 . ↑5,0 5,1 Georges Roux (2015).La Mésopotamie. Essai d'histoire politique, économique et culturelle (prancūzų). Le Seuil. p. 128.ISBN 978-2-02-129163-6 . ↑ Georges Roux (1990).Mesopotamia: historia política, económica y cultural (ispanų). Ediciones AKAL. p. 155.ISBN 978-84-7600-174-5 . ↑7,0 7,1 Hermann Vollrat Hilprecht (1892).The Babylonian Expedition of the University of Pennsylvania. Series A: Cuneiform texts . Philadelphia : Dept. of Archaeology, University of Pennsylvania. pp. 49 Note 2. ↑ „CDLI-Found Texts“ .cdli.ucla.edu .↑ Pirmasis fragmentas:„CDLI-Archival View“ .cdli.ucla.edu . ↑ Antrasis fragmentas:„CDLI-Archival View“ .cdli.ucla.edu . ↑ „Collections Online British Museum“ .www.britishmuseum.org .↑ F. Thureau-Dangin (1905).Les inscriptions de Sumer et d'Akkad, transcription et traduction . Paris, Leroux. p. 229. ↑ „CDLI-Archival View“ .cdli.ucla.edu .↑ „Collections Online British Museum“ .www.britishmuseum.org .↑ François Thureau-Dangin (1905).Les inscriptions de Sumer et d'Akkad, transcription et traduction . Paris, Leroux. p. 229.