Ilgą laiką Ugandos teritorijoje gyveno įvairios medžiotojų-rankiotojų gentys. Žemdirbystė, metalo apdirbimas ir pirmieji valstybiniai dariniai siejami subantų migracija į pietines Ugandos dalis.XIV-XVI a. kraštas pateko įKitaros imperiją. Dėlnilotų įsiveržimo ši bantų valstybė žlugo. Vėliau Ugandoje susidarė keletas valstybių –Bunjoro,Bugandos,Ankolės ir kt. karalystės. Palaipsniui nuo jų atsiskyrė dar keletas karalysčių –Busogos,Toro ir kt.
NuoXIX a. vid. Ugandoje pradėjo lankytis arabų vergų pirkliai ir britų keliautojai, ieškoję Nilo ištakų.1877 m. pradėtos steigti krikščioniškos misijos, o1888 m. Uganda paskirta Britų Rytų Afrikos kompanijai. Nuo1894 m. sudarytas Ugandos protektoriatas su sostineEntebėje. XIX a. pab. į kraštą atgabenta daug indų, kurie vykdė geležinkelio statybas. Britai palaipsniui inkorporavo visas vietines karalystes ir1914 m. Uganda įgavo dabartinius kontūrus.
1962 m. Uganda tapo nepriklausoma valstybe, bet likoBritų Sandraugoje. Bugandos karaliusMotesa II paskirtas šalies prezidentu, tačiau iš tikro šalį valdė premjerasMilton Obote. Dėl politinės trinties1967 m. Obotė pakeitė konstituciją, kuria panaikino monarchiją, ir pasiskelbė prezidentu.1971 m. generolasIdi Aminas įvykdė karinį perversmą ir įvedėdiktatūrą. Jo valdymo metai pasižymėjo nuožmiu susidorojimu su bet kokia opozicija, konfrontacija su Vakarų šalimis, terorizmo parama (Entebės operacija), prievartiniu azijiečių iškeldinimu.1978–1979 m. Aminas įvėlė šalį įkarą su Tanzanija. Dėl karo Uganda patyrė didelių nuostolių, o pats Aminas buvo priverstas pasitraukti iš šalies.
Vėliau iki pat1985 m. šalyje vykopilietinis karas, tarp vėl prezidentu tapusio Obotės šalininkų ir Nacionalinės pasipriešinimo armijos. Vėliau pastaroji organizacija įvykdė perversmą ir užėmė valdžią. Nuo1986 m. Ugandą valdo šios jėgos remiamas prezidentasYoweri Museveni. Jo valdymo metais šalis įsivėlė įAntrąjį Kongo karą bei iki dabar besitęsiantį konfliktą suViešpaties pasipriešinimo armija.
Ugandos prezidentas yra valstybės ir vyriausybės galva, ginkluotųjų pajėgų vadas. Jis paskiria ministrą pirmininką, kuris padeda jam valdyti. Visuotiniai prezidento rinkimai vyksta kas penkerius metus, to paties asmens kadencijų skaičius pagalUgandos Konstituciją nėra ribojamas. Nuo 1986 m. prezidento pareigas einaJoveri Museveni.
Ugandos parlamentą sudaro Nacionalinė asamblėja, kurioje yra 332 nariai. 228 iš jų renkami visuotiniuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Likusieji nominuojami įvairių interesų grupių (moterų, jaunimo, armijos ir kt.) Iki 2005 m. vykusio referendumo Ugandoje buvo neleidžiama partijų veikla parlamente, visas vietas turėjo prezidento vadovaujamas Nacionalinio pasipriešinimo judėjimas. Šiuo metu susiformavusi daugiapartinė sistema, tačiau daugumą Nacionalinėje asamblėjoje išlaiko Nacionalinis pasipriešinimas.
Pagal 2011 m. Demokratijos indeksą, Uganda priskiriama hibridinių režimų kategorijai.[2]
Beveik visą Ugandą sudaro plokščiakalnis pamažu kylantis nuo 900 m šiaurėje iki 1500 m pietuose. Jį supa dideli slėniai arba kalnai. Vakaruose driekiasi kalnų virtinė (Rytų Afrikos lūžių juostos dalis) su aukščiausiomis šalies viršukalnėmis. Čia iškilęRuvenzorio kalnai (aukštis iki 5109 m,Stenlio k.), užgesęs vulkaninisVirungos masyvas. Kitoje šalies pusėje, Kenijos pasienyje stūkso didelis užgesęsElgono vulkaninis kūgis (4321 m).
Ugandoje niekada netrūko gėlo vandens. Per šalį teka labai daug upių, beveik penktadalį krašto teritorijos sudaro ežerai, kaip antaiKiogos ežeras šalies centre,Alberto,Edvardo irDžordžo ežerai Rytų Afrikos lūžių zonoje vakaruose. Ugandai priklauso dalis didžiausio Afrikos ežero –Viktorijos. Šalyje prasidedaNilo upė, į ją suteka daug intakų (didžiausias –Semlikis). Dėl itin didelių aukščio skirtumų gausu krioklių. Iš jų žymiausias –Merčisono krioklys Nilo upėje. Upėse įrengta keletas užtvankų.
Ugandosbiologinė įvairovė viena iš turtingiausių Afrikos žemyne. Šaliai būdingos aukštažolės, parko pobūdžio (su retmiškiais)savanos. Kalnuose yra išlikętropinių miškų, aukštikalnių žolynų. Taip pat nemažaišlapynių, gėlo vandens (upių, ežerų) ekosistemų. Iš viso Ugandoje aptinkama 345 žinduolių, 1007 paukščių, 256 roplių, 67 varliagyvių, 350 žuvų, 8999 vabzdžių, daugiau nei 5300 augalų rūšių.[3] Tarp jų beveik visos geriausiai žinomos Afrikos gyvūnų rūšys:drambliai,buivolai,raganosiai,šimpanzės,gorilos,šakalai,gazelės,gepardai,leopardai ir kt.
Miškai Ugandoje užima 15 % sausumos ploto ir sparčiai nyksta dėl žmogaus veiklos.JTO duomenimis, per pastaruosius 20 metų jų sumažėjo daugiau nei trečdaliu, o anot kai kurių kitų šaltinių – ir dar daugiau.[4][5]
Klimatas šalyje iš esmėstropinis, bet mėnesių vidutinė temperatūra dėl palyginti didelio aukščio virš jūros lygio svyruoja tarp 18-25 °C. Kritulių kiekis įvairiose vietose skirtingas: drėgniausiose pietų srityse kritulių per metus iškrenta apie 1500 mm, o sausiausiose šiaurės rytų srityse – 750–1000 mm.[7]
Ugandos ekonomika buvo nustekenta per Idi Amino režimą 1970 m., ir vėliau pilietinio karo, padarė didelį šuolį 8-ajame dešimtmetyje, kai buvo padarytos ekonominės reformos.
Vario rūdos atsargos, kurių Ugandoje buvo daug, senka. Tokie mineralai kaip alavo, geležies rūdos,berilas,volframas, auksas yra kasami mažais kiekiais.
Ugandos gamintojai daugiausia gamina žemės ūkio produktus, tekstilę, trąšas, cementą.
Ugandos eksportas viršija importą. Pagrindiniai eksporto produktai yra auksas, kava, arbata, medvilnė. Importo produktai yra transporto įranga, įvairūs mechanizmai, chemikalai, degalai, maisto produktai, plataus vartojimo prekės. Šalies mainų partneriai yraEuropos Sąjungos šalys,Kenija,Japonija.
Ugandoje yra daug etninių grupių ir nei viena iš jų nesudaro daugumos. Šalyje reguliariai kalbama apie 40 skirtingų kalbų. Oficiali šalies kalba yra anglų, nors daug žmonių angliškai nemoka.Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo: 52,72 metų (51,66 vyrams, 53,81 moterims). Raštingumas: 66,8 % (76,8 % vyrams, 57,7 % moterims)[9]. Pasak 2008 m. apskaičiavimų, amžiausmediana Ugandoje yra tik 15 m – pati mažiausia pasaulyje.[10] Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apskaičiavimai) :
0-14 metų: 50 % (8 152 830 berniukų ir 8 034 366 mergaičių)
15-64 metų: 47,9 % (7 789 209 vyrų ir 7 703 143 moterų)
virš 65 metų: 2,1 % (286 693 vyrų ir 403 317 moterų)[9]
Uganda buvo viena iš nedaugelio Afrikos valstybių, kurios sėkmingai kovojo suAIDS. Nepaisant to, pasak 2007 m. apskaičiavimų, AIDS serga 5,4 % Ugandos gyventojų ir per metus nuo šios ligos šalyje miršta maždaug 77 000 žmonių.[9] Ugandos šiaurėje gyvenaAčioliai.
.svg)
