Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (angl.United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland), trumpiauJungtinė Karalystė (angl.United Kingdom), (JK) arbaBritanija[6] – valstybė ŠiaurėsVakarų Europoje. Jungtinė Karalystė susiformavo po keleto unijos aktų, ir susideda išDidžiosios Britanijos (Anglijos,Škotijos,Velso) irŠiaurės Airijos, bei kai kurių smulkesnių teritorijų, išsimėčiusių po visą pasaulį. Jungtinė Karalystė užima didžiąją dalįBritų salyno (išskyrus didžiąjąAirijos salos dalį, kuri atsiskyrė nuo Jungtinės Karalystės1922 m. ir tapoAirijos Respublika).Kornvalis siekia didesnės savivaldos, faktiškai nepriklausoma yraMeno sala.
V-VI a. britų salas užkariavo anglosaksai. Po1066 m. normanų užkariavimo baigėsiAnglijos feodalizacijos periodas, šalis buvo suvienyta.
Škotija ir Anglija kaip atskiros vieningos valstybės susidarėX amžiuje.Velsas buvo valdomas Anglijos nuo1284 m., o Anglijos Karalystės dalimi tapo1536 m. Nuo1603 m. Anglijos ir Škotijos karalystės turėjo vieną karalių, o1707 m. susijungė į Didžiosios Britanijos Karalystę.1801 m. ši karalystė susijungė su Airijos Karalyste ir taip buvo įkurta Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystė.1922 m. 26-os Airijos provincijos susibūrė į Laisvą Airijos Valstybę, o likusios šešios (Šiaurės Airija arba Alsteris) liko Jungtinėje Karalystėje. Po šio atsiskyrimo1922 m. valstybė pervadinta Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste.
XIX a. Jungtinė Karalystė tapo svarbiausia pramonine ir jūrine galybe pasaulyje. Savo galybės viršūnėje Britų imperija užėmė apie 1/4 pasaulio teritorijos. PirmojeXX amžiaus pusėje Jungtinė Karalystė nusilpo po dviejų pasaulinių karų. Antroje amžiaus pusėje jos imperija iširo, bet ji tapo moderni ir klestinti Europos valstybė.
Vykdomoji valdžia priklauso ministrų kabinetui, kuriam vadovauja ministras pirmininkas, priimantis sprendimus monarcho vardu.
Nuo 2022 m. Jungtinės Karalystės valdovas –Karolis III.
Valdžia labai centralizuota – visa politinė valdžia yraLondone. Tačiau paskutiniu metu kiekvienoje priklausančioje tautoje (išskyrusAngliją) įsteigti nuosavi valdžios organai, atsakingi už vidinius sprendimus.
Įstatymų leidžiamoji valdžia – parlamentas – susideda iš Bendruomenių Rūmų ir Lordų Rūmų.
Jungtinė Karalystė yra užmezgusi santykius su daugumaJTO valstybių narių, iš kurių 165 JK turi ambasadą. Tuo tarpu JK užsienio valstybėse yra įsteigusi 208 diplomatines misijas – 152 ambasadas, 44 konsulatus, 9 nuolatines misijas bei tris kitokio pobūdžio atstovybes.[8]
Didžioji dalis Velso – kalnuota. Aukščiausia vieta –Snowdon viršūnė (1 085 m virš jūros lygio). Pagrindinis miestas ir regiono sostinė –Kardifas, esantis pietinėje Velso dalyje.
Škotijos pietuose ir rytuose vyrauja žemumos, o vakaruose ir šiaurėje – kalnai. Aukščiausia vieta –Ben Nevis kalnas (1 343 m), tai taip pat ir visos Jungtinės Karalystės aukščiausia vieta. Pagrindiniai miestai –Edinburgas,Glazgas,Aberdynas.
Šiaurės Airija – kalvota. Pagrindiniai miestai –Belfastas irDeris.
Jungtinei Karalystei priklauso apie 1098 mažų salų, kurių dalis yra natūralios, o dalis dirbtinės, pastatytos naudojant akmenis ir medieną.
Miestai pagal gyventojų skaičių (2001 m. surašymas)
Jungtinė Karalystė turi dalinai reguliuojamąrinkos ekonomiką. JK yra penktoji didžiausia pasaulio ekonomika ir antroji didžiausia Europoje poVokietijos.
Paslaugų sektorius šalyje sudaro apie 79%BVP. Sostinė Londonas yra vienas didžiausių pasaulio finansinių centrų, rodikliu nusileidžiantis tikNiujorkui, anotpasaulio finansų centrų indeksą. Taipogi Londono BVP yra didžiausias tarp Europos miestų.
2021 m. JK buvo 14-a didžiausiaenergijos vartotoja ir 22-a didžiausia gamintoja.[11] Šalyje įsikūrę daug energetikos kompanijų, tarp jų – dvi iš šešių didžiausių naftos ir dujų kompanijų –BP irShell.[12]
Vis dėlto šalyje sparčiais tempais vystomasatsinaujinančios energetikos sektorius (AES). 2020 m. AES pagamino 43 % elektros Jungtinėje Karalystėje.[13] JK įsikūrusi labai palankiojevėjo energetikai vystyti vietoje, suinstaliuotų vėjo jėgainių skaičiai kasmet smarkiai auga. 2022 m. 26,8% visos elektros energijos pagaminta vėjo jėgainėse.[14] Prie Jorkšyro krantų veikia didžiausias pasaulyje jūros jėgainių parkas.[15] Šalis taip pat vystoatominę energetiką – 2023 m. šalyje veikė 9 branduoliniai reaktoriai, pagaminantys apie 15 % visos elektros energijos,[16] planuojama statyti daugiau reaktorių.[17] Tuo tarpu tradiciškai plačiai naudotosanglies dalis sparčiai mažėja.[16]
Pasak paskutinio (2001 m.) surašymo, Jungtinėje Karalystėje gyvena 58 789 194 žmonių.2007 m. viduryje buvo apskaičiuota, kad gyventojų skaičius išaugo iki 60 975 000.[18] Populiacijos augimas daugiausiai vyksta dėl imigracijos, bet tam įtakos turi ir didėjantis gimstamumas (kuris yra šiek tiek didesnis nei mirtingumas) ir ilgėjantividutinė gyvenimo trukmė, kuri, pasak2009 m. apskaičiavimų, yra 79,01 metų (76,52 vyrams ir 81,63 moterims).[19] 2007 m. viduryje atlikti demografiniai apskaičiavimai taip pat atskleidė, kad pensijinio amžiaus gyventojų dabar Jungtinėje Karalystėje yra daugiau nei šešiolikmečių ir jaunesnių žmonių.[20] Pasak tų pačių2007 m. apskaičiavimų, Anglijoje gyvena 51,1 milijonas žmonių, Škotijoje – 5,1 milijonas, Velse – 3 milijonai, Šiaurės Airijoje – 1,8 milijono.[21]Gyventojų tankumas Anglijoje yra 383 žm./km², Velse – 142 žm./km², Šiaurės Airijoje – 125 žm./km², o Škotijoje – tik 65 žm./km².[22] Palyginimui, bendras pasaulio gyventojų tankumas yra 42 žm./km².
Žemėlapis pagal užsienyje gimusių žmonių populiacijos. Kuo tamsiau nuspalvinta šalis, tuo daugiau joje gimusių žmonių gyvena Jungtinėje Karalystėje.
Pasak oficialių duomenų,2006 m. Didžiojoje Britanijoje dėl imigracijos žmonių skaičius padidėjo 191 000 gyventojų, o2007 m. – 237 000.[23] Nuo1997 m. į Jungtine Karalystę imigravo 2,3 milijono daugiau žmonių, nei iš jos emigravo. 84 % iš jų atvyko ne iš Europos valstybių. Europos sąjungos piliečiai turi teisę gyventi ir dirbti bet kurioje ES šalyje, todėl šiuo metu vienas iš šešių imigrantų yra iš2004 m. prie ES prisijungusių rytų Europos valstybių.[24] Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje yra apie 200 000 lietuvių išeivių. Emigracijos iš Lietuvos mastai mažėja, bet didėja į Angliją imigruojančių lietuvių studentų skaičius.[25] Pasak2005 m. apskaičiavimų, užsienyje gimę žmonės sudaro apie 9,1 % Jungtinės karalystės gyventojų. Pagal šiuos duomenis, šalis neišsiskiria iš kitų ES valstybių.[26]
Vyksta ir emigracija iš Jungtinės Karalystės. Apie 5,5 milijono Britanijoje gimusių žmonių gyvena užsienyje.[27][28][29] Daugiausiai emigruojama įAustraliją,Ispaniją irJAV.[27]
Skirtingų Jungtinės Karalystės teritorijų etninė sudėtis ženkliai skiriasi. Londone nebaltaodžiai žmonės sudaro 30,4 %,[30] oLesteryje – net 37,4 % visos populiacijos.[31]
Pasak2005 m. apklausos, 38 % Jungtinės Karalystės gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 40 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 20 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.[32] Tik dešimtadalis gyventojų lanko bažnyčią kas savaitę arba dažniau.[33]
Jungtinė Karalystė neturi jokios oficialios kalbos, bet pagrindinė šnekamoji kalba yraanglų. Taip pat šnekamavalų (apie 25 % Velso gyventojų),škotų gėlų (1,5 % Škotijos gyventojų),menksiečių (keli Meno Salos gyventojai),kornų (apie 3000 žmonių), airių kalba bei įvairiais škotų kalbos dialektais. Iš imigrantų kalbų labiausiai paplitusios yrakinų irhindi kalbos. Pasak2005 m. apklausos, net 62 % gyventojų nemoka nei vienos užsienio kalbos. Pagal šį rodiklį Jungtinė Karalystė yra antra tarp ES šalių po Airijos.[34] Populiariausia užsienio kalba yraprancūzų, kurią moka 23 % gyventojų. Dar 9 % populiacijos gali susišnekėtivokiškai ir 8 % –ispaniškai.[35]
.svg)
.svg)
.svg)
.svg)
