| Tsongai | |
|---|---|
 Tsongai (XIX a.?) | |
| Gyventojų skaičius | ~5,3 mln. |
| Populiacija šalyse |  Mozambikas: 3,5 mln. Pietų Afrikos Respublika: 1,4 mln. Esvatinis: 270000 Zimbabvė: 5000 |
| Kalba (-os) | tsongų |
| Vėliava |  |
| Religijos | prigimtinė tikyba,krikščionybė (katalikybė) |
| Giminingos etninės grupės | sutai,tsvanai,zulai ir kt.bantai |
 Vikiteka: | Tsongai |
Tsongai, dar vadinamibatsongais, vatsongais (Vatsonga) – Rytų ir Pietų Afrikos tauta, priklausantibantams. Gyvena pietiniameMozambike,Pietų Afrikos Respublikos šiaurės rytuose,Svazilande ir rytųZimbabvėje. Populiacija – 5,3 mln. žmonių (XX a. pab.). Vartojatsongų kalbą (bantų kalbų grupė). Dauguma tsongų išpažįsta tradicinius tikėjimus, apie trečdalis yrakrikščionys (daugiausiakatalikai).
Skirstosi į 6 grupes: ronga, hlanganu, džonga, bila, nvalungu ir hlengve. Kartais prie tsongų priskiriama čopių tauta. Dalis tsongų (šangaantsongai) yrazulų palikuonys, XIX a. 1 pusėje persikėlę išNatalio. Apartheido laikais PAR tsongams buvo sudarytasGazankulu bantustanas.
Pagrindinis tradicinis verslas – tropinė rankinėžemdirbystė (soros,manijokai,pupos,sorgas,jamsai,kukurūzai). Pardavimui auginakokospalmes (pajūryje),medvilnę,anakardžius. XX a. pab. daugelis tsongų persikėlė į PAR irZambijos pramoninius rajonus.[1]
Tradiciniai patiekalai – košės, putros, bandelės su aštriu padažu, daržovės, vaisiai.
Santuoka patrilokalinė. Dalinasi į patrilinijines giminines grupes. Pripažįstama vado valdžia.
Tsongai turi gausią tautosaką (pasakos, priežodžiai ir kt.). Greitus šokiusndongo ir dažniausiai satyrinio turinio dainas lydiksilofoninis ansamblis (čimbila). Daug tokių ansamblių tapo profesionaliais. Išvystytamedžio drožyba (kultinės figūrėlės), dekoruotųkalebašų gamyba. Tradicinei tikybai būdingas gamtos galių ir protėvių garbinimas.[2]