Laukinis triušis (Oryctolagus cuniculus) –kiškinių (Leporidae) šeimos, monotipinėslaukinių triušių (Oryctolagus) genties žinduolių rūšis.
Paplitęs Centrinėje ir PietųEuropoje, ŠiaurėsAfrikoje, introdukuotasAustralijoje,Naujojoje Zelandijoje.
Laukinis triušis gyvenaurvuose, kuriuos išsikasa šalia vienas kito ir kuriuose praleidžia didžiąją dalį laiko (kai nesimaitina). Labiausiai paplitę sausose, smėlingose (kad būtų lengviau išsikasti urvus) jūros lygio vietovėse. Labiau mėgsta žolėmis ir krūmais apaugusias plokštumas, tačiau taip pat gyvena ir miškuose. Nors ir vadinami kenkėjais, tačiau kuriasi atokiau nuo dirbamų plotų, nes žemės ūkio technika suardo jų urvus. Šiandieniniai triušiai prisitaikė prie žmonių ir jų galima sutikti net miestų parkuose, vejose netoli kapinių, soduose.Žmogaus veikla, ypač žemės ūkio plitimas, padėjo triušiams kolonizuoti naujas teritorijas.Kolonijoje gali gyventi iki poros šimtų triušių. Pagrindinis jųmaistas yra varpinės žolės ir kitiaugalai, tačiau jie ėda irgrūdus, taip pat gali apgraužti jaunusmedelius. Patelės per metus atsiveda kelias jauniklių vadas.
Triušių tėvyne yra laikoma Vidurio ir PietųEuropa. Manoma, kad laukiniai triušiai buvo prijaukintiPirėnųpusiasalyje, akmens ir bronzos amžių sandūroje (2500–1800 m. pr. m. e.). Archeologiniai radiniai rodo, kad laukinius triušius prijaukinti baigėromėnai ir prancūzai (nuo II a. pr. m. e. iki mūsų amžiaus pradžios), triušius auginę specialiuosedraustiniuose.
Viduramžiais triušiai paplito po visąEuropą, vėliau ir tuose kraštuose, kur jie anksčiau niekada negyveno:Amerikoje,Australijoje,Naujojoje Zelandijoje ir kt. Dabar laukinių ir naminių triušių yra beveik visame pasaulyje.
Triušiai yra maži, pilkai rudos spalvos žinduoliai. Mėgsta sausas, kalvotas saulėtas vietas ir ten kasasi urvus. Gyvena kolonijomis. Veisiasi ištisus metus.Lytiškai subręsta 90-110 dienų.Patelių kiaušinėliųovuliacija vykstaporuojantis. Triušingumas trunka 28-31 dienų, patelės atveda nuo 1 iki 18 triušiukų. Triušiukai sveria 40-65 g, 6-tą gyvenimodieną jie sveria jau 2 kartus, o po 1mėnesio jau 10 kartų daugiau.
Triušių gerai išsivystęklausos ir lytėjimo, tačiau silpniregosorganai. Triušiai išskiria kietas ir minkštasišmatas. Minkštąsias išmatas suėda patys (šisreiškinys vadinamaskaprofagija).
Po smakru yraliaukos, kurių išskiriamassekretas naudojamas teritorijos žymėjimui.
Triušių kojų vamzdiniaikaulai yra ploni ir silpni kaip irstuburas (triušiai turi 46 stuburo slankstelius). Netikėtai išgąsdinti (arba laikomi netinkamuose garduose) gyvūnėliai (ypač patelės) gali puldinėdamos nusilaužti kojas ar susižeisti stuburą.
Triušiai gyvena iki 6-8 metų, tačiauūkiniam naudojimui laikomu iki 1-3 metų.
Triušių vislumas ūkiuose priklauso nuo kelių veiksnių.
- Veislės stambumas. Visliausi (patelės veda po 8-9 jauniklius) yra vidutinio stambumoveislių triušiai, ne taip vislūs (5-7 jaunikliai) stambiųjų ir smulkiųjų veislių triušiai. Mažiausiai triušiukų (po du tris) vedanykštukinių veislių patelės.
- Metų laikas. Geriausias vadas patelės vedapavasarį.Vasaros pabaigoje irrudenį triušių lytinis aktyvumas ir vislumas sumažėja.
- Amžius. Triušių vislumas didėja iki 2-3 m.amžiaus, po to stabilizuojasi, o vėliau pamažu mažėja.
Triušiai yravisuomeniški, socialiniaigyvūnai, gyvenantys vidutinio dydžio kolonijose. Aktyviausi triušiai būna nusileidussaulei, tačiau taip pat juos galima pastebėti aktyvius irdieną. Triušiai iš esmės yra mišriaėdžiai, tačiau pagrindinis jų maistas –žolė.
Triušiai pasižymi savo sugebėjimu išgyventi sunkiomis salygomis. Kergelenosaloje,Antarktidoje, triušiai išgyveno šaltąžiemą misdami viendumbliais, kuriuos į krantą išplaudavojūros bangos.
Tarpusavyje triušiai bendrauja kvapų ir lytėjimo pagalba, paprastai bendrauja tyliai, bet išgąsdinti ar sužeisti gali pradėti garsiai klykti.
Laukinėje aplinkoje triušiai gali būti labai agresyvūs.Kovos dėl dominavimo tarp patinų gana dažnai baigiasi sunkiais sužalojimais ar netmirtimi. Grumtynėse triušiai kaipginklus naudoja savo galingas užpakalineskojas, smūgiuoja į priešininką iš apačios. Taip pat jie kandžioja oponentą, braižo priekinių kojųnagais.
Nors buvo atlikta daug triušiųelgesiotyrimų (garsiausi tyrinėtojai:Ronald Lockley,Richard Adams), tačiau nemažai triušių elgsenos aspektų dar yra menkai suvokiami.
Laukinis triušis sėkmingai prisitaikė visose teritorijose, kuriose jis buvo apgyvendintas žmogaus, ir tose srityse jis dažnai yra laikomas vienu didžiausių žemės ūkio kenkėjų. Triušiai taip pat daro didelę žaląekosistemai, nes minta žmonių auginamomiskutūromis ir tuo pačiu konkuruoja dėl maisto su kitais ekosistemos gyvūnais.Australija,Naujoji Zelandija ir kitos nuo triušių kenčiančios šalys kasmet išleidžia miijonus dolerių siekdamos izoliuoti ar tiesiog išžudyti šiuos gyvūnus.
Triušiųkailis sudarytas iš trijų rūšiųplaukų: storų (40-50 mikrometrų storumo) – akuotinių, plonesnių – pereinamųjų arba tarpinių ir ploniausių (12-15 mikrometrų storumo) – pūkinių. Kailiokokybė priklauso nuo dengiamųjų, pereinamųjų ir pūkinių plaukų kiekio, jų ilgumo ir plonumo. Dėl šių savybių triušių kailis yra vertinamas ir triušiai auginami atskirose fermose.
