Tora (hebr. תורה =Torah,Mozės Penkiaknygė) – pagrindinisjudėjų religinis/teisinis traktatas, kurio autoriumi krikščionys ir žydai tradiciškai laiko Mozę.[1] Tora susideda iš penkių knygų.[1] Krikščioniškoje tradicijoje joms prigijusius pavadinimus sukūrėSenojo Testamento klasikinio vertimo į graikų kalbą, žinomo kaipSeptuaginta, autoriai. Hebrajiškai Toros knygos vadinamos pirmaisiais jų prasminiais žodžiais:
Pradžios (hebr. בראשיתberešit - „pradžioje“:pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę),
Išėjimo (hebr. שמותšmot - „vardai“:štai vardai Izraelio sūnų ir t. t.),
Kunigų (hebr. ויקראvaikra - „ir jis pašaukė“:VIEŠPATS pasišaukė Mozę ir t. t.),
Skaičių (hebr. במדברbemidbar - „dykumoje“:antrųjų metų po išėjimo iš Egipto žemės antro mėnesio pirmą dieną VIEŠPATS kalbėjo Mozei Susitikimo Palapinėje, Sinajaus dykumoje ir t. t. Ši ilga frazė - tik lietuviško vertimo ypatumas.)
Pakartoto Įstatymo (hebr. דבריםdvarim - „žodžiai“:štai žodžiai, kuriais Mozė kreipėsi į Izraelį ir t.t).
Žodis „Torah“ dažnai verčiamas kaip „Įstatymas“, nors tikslesnis vertimas – „Mokymas“. Pagaljudaizmo tradiciją Toros yra dvi – rašytinė ir sakytinė. Pastaroji buvusi perduodama iš lūpų į lūpas, kol apie 200 m. rabinas Judah haNasi ėmėsi ją užrašinėti. Ši iniciatyva apie VI a. išsikristalizavoTalmudo pavidalu.
