Tongos Karalystė (Tonga) –salų valstybėRamiajame vandenyne, pietų pusrutulyje, tarpSamoa irFidžio. Šalis priklausoPolinezijos salų grupei. Tongos salyną sudaro 169 salos, 36 yra apgyvendintos. Salų bendras plotas yra apie 750 kv. km.
PirmiejiLapita kultūros žmonės į salas atkeliavo iš Santa Kruzo salų (Saliamono salos) maždaug prieš 6000 metų. Tonga – viena iš ankstyvųjųPolinezijos kultūros židinių. I mūsų eros tūkstantmetyje čia reiškėsi įtakos iš Fidžio ir Samoa salynų, o X a.Tongatapu saloje valdžią konsolidavoTui Tonga tituluojami valdovai.
XII a. sala, jos gyventojai ir valdovasTu’i Tonga buvo plačiai žinomiOkeanijoje – nuoNiue iki Saliamono salų, ir sukūrė savotiškątalasokratiją –Tongos imperiją. XV a. ir XVII a. salose kilo vidiniai karai tarp kelių lygiagrečiai valdžiusių dinastinių linijų – Tui Tonga,Tui Haatakalaua irTui Kanokupolu. Apie XVIII a. dabartinės Tongos šiaurinėse dalyse įsitvirtino vietos vadaiTui Vavau, Tamaha ir kitos vietos dinastijos.
Europiečiai salas atrado1616 m. (olandaiWillem Schouten irJacob Le Maire), bet svarbesnės buvoDžeimso Kuko bei misionierių ekspedicijos XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje.
Tongą į karalystę1845 m. suvienijo jaunas ambicingas karys ir oratoriusTaufa’ahau, pagal salos tradicijas pasivadinęsTu’i Kanokupolu, pakrikštytas karaliumi Jurgiu (George Tupou I).1875 m., padedant misionieriui Shirley Baker, šis karalius Tongą paskelbė konstitucinemonarchija (išleido pagrindinius įstatymus dėl vergų, žemės valdymo, spaudos laisvės, apribojo valdovų funkcijas).1900 m. Tonga pasirašė draugystės sutartį suBritanija ir faktiškai tapo britų protektoratu. Sutartis baigė galioti1970 m.birželio 4 d.1971 m. tapoRamiojo vanenyno salų forumo nare.[1] Nuo1999 m. –JT narė.
Tonga – vienintelė Okeanijos valstybė, faktiškai niekada nepraradusi valstybingumo.
Tonga – konstitucinėmonarchija.Konstitucija, su šiokiais tokiais pakeitimais, galioja nuo1875 m. Valstybės vadovas yrakaralius. Jis skiria valdžią ir pagrindinius vykdymosios valdžios organus, sušaukia parlamento sesijas, gali tenkinti malonės prašymus. Sostas paveldimas. Vykdomoji valdžia susideda išministro pirmininko ir jo patarėjo, kurie skiriami karaliaus iki gyvenimo pabaigos, ir kabineto. Įstatymų leidžiamoji valdžia susideda išparlamento, kuris dirba 3 metus. Jame yra 30 narių, iš kurių 9 išrenkami gyventojų, 9 – karalystės didikų, taip pat jam priklauso 10 patarėjų tarybos narių ir 2gubernatoriai. Balsavimo teisę turi visi suaugusieji gyventojai (moterys nuo1960 m.). Nuo1970 m. sukurti teisinės valdžia. Ji susideda iš Apeliacinio, Aukščiausiojo, žemesnių teismo instancijų bei Žemės teismų. Teisėjus skiria monarchas.Dabartinis valstybės karalius ʻAhoʻeitu Tupou VI.
2022 m.sausio 15 d. vienoje iš Tongos salų išsiveržė Hunga Tongos ugnikalnis. Šią akimirką užfiksavo orų palydovas.Vava’u salosEua salos miškas
Tongą sudaro apie 170 salų. Geografiškai salos dalinamos į tris grupes:Vava’u,Ha’apai irTongatapu. Didžiausia sala – Tongatapa. Salų kilmė dvejopa – vienos vulkaninės, kitos – koralinės.
Klimatas – subtropinis. Karštasis periodas trunka gruodžio – balandžio mėn. (temperatūra pakyla virš 32 °C), likusiu metų laiku temperatūra iki 27 °C. Kritulių: 170–300 mm per metus.
Tongosekonomikai būdingas didelis nemonetarinis sektorius ir didelė priklausomybė nuo pinigų pervedimų iš emigravusių šalies gyventojų, dažniausiai išAustralijos,Naujosios Zelandijos irJAV. Monetarinis sektorius daugiausia priklauso karališkajai šeimai ir didikams. Tai ypač pasireiškia telekomunikacijų ir palydovinio ryšio paslaugose. Smulkiame versle dominuoja imigrantai išKinijos, atvykę pagal vadinamąją pinigai už pasą schemą, kuri baigė galioti1998 m.
Gamybos pramonė susideda iš amatų ir keleto kitų labai smulkių pramonės šakų. Jie visi sudaro tik 3 %BVP. Verslas taip pat nelabai pastebimas, jame dominuoja tos pačios didelės kompanijos kaip ir visame pietų Ramiojo vandenyno regione.1974 m. rugsėjį atidarė pirmas komercinis bankas – Tongos bankas.
Žemės ūkis remiasi plantacijose auginamomis vietinėmis kultūromis. Pagrindiniai auginami augalai yrakokosai,vanilė irbananai. Kokosų branduolių džiovinimas (kopra) ir pačių kokosų džiovinimas yra vienintelė žymesnė pramonės šaka. Daugiausia auginamoskiaulės, taip pat naminiaipaukščiai.Arkliai paprastai laikomi atrankai. Daugumosgalvijų skaičius yra didinimas, todėl jautienos importas mažėja.
Tongos vystymo plane pabrėžiamas privataus sektoriaus didinimas, žemdirbystės produktyvumo didinimas,moliūgų ir vanilės pramonės atgaivinimas,turizmo skatinimas ir salų komunikacijų ir susisiekimo gerinimas. Vystomas nedidelis statybos sektorius iš pinigų, siunčiamų užsienyje gyvenančių tongiečių. Kopros pramonė kamuojama ilgai krintančių jos kainų visame pasaulyje.
Buvo mėginama praplėsti pramonės šakų asortimentą. Viena iš vilčių yra žvejyba, bandymai parodė, kad yra nemažai pelamidžių, praplaukiančių pro Tongos vandenis. Kita sritis –miškų eksplotavimas, kurie užima 35 % teritorijos, tačiau šis skaičius mažėja.
Turizmas yra menkai išvystytas, tačiau dedamos pastangos jį skatinti. Kruiziniai laivai dažnai sustoja tiesNuku’alofa irVava'u.
Apie du trečdalius visų šalies gyventojų gyvena Tongatapu saloje. 98 proc. gyventojų – tongiečiai, yra nedidelės europiečių ir kinų bendruomenės. Didelė emigracija, ypač įJAV.
Religija – krikščionybė, persipynusi su polineziečių tradicijomis.
Savo kelionių metuDžeimsas Kukas1773 m. ar1777 m. padovanojo Tongos karaliuivėžlį (biol.Astrochelys radiata, saloje vadinamasTu’i Malila), kuris išgyveno iki1965 m. – šis faktas užfiksuotasGineso rekordų knygoje kaip seniausias gyvūnas pasaulyje (išgyveno 188 ar 192 metus).
.svg)
.svg)