| Tom Regan | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1938 m. lapkričio 28 d. Pitsburge,JAV |
| Mirė | 2017 m. vasario 17 d.(78 metai) Šiaurės Karolinoje,JAV |
| Sutuoktinis (-ė) | Nancy Tirk |
| Vaikai | Bryan ir Karen |
| Veikla | BuvęsŠiaurės Karolinos universiteto dėstytojas |
| Sritis | filosofija |
| Išsilavinimas | MA,Dr. |
| Alma mater | Thiel koledžas,Virdžinijos universitetas |
Tom Regan (1938 m.lapkričio 28 d. –2017 m.vasario 17 d.) –amerikiečiųfilosofas,gyvūnų teisių teoretikas. Nuo 1967 m. iki išėjimo į pensiją 2001 m. dėstė filosofijąŠiaurės Karolinos universitete.
Tom Regan yra penkių knygų apie gyvūnų teises autorius, iš kurių žinomiausia – 1983 m. pasirodžiusiArgumentai už gyvūnų teises (angl.The Case for Animal Rights). Savo darbuose jis teigia, kad gyvūnai, kaip ir žmonės, yra svarbūs patys sau ir turi vidinę vertę, kuri yra pagrindas teisių suteikimui.
Tom Regan gimė 1938 m. lapkričio 28 d.Pitsburge (Pensilvalnijos valstija,JAV). Studijavo Thiel koledže,magistro irdaktaro laipsnius įgijoVirdžinijos universitete, atitinkamai1962 ir1966 m.[1] Domėjosižmogaus teisėmis, buvokaro Vietname oponentas, tačiau skaitydamasGandžio veikalus susidūrė su klausimu, kodėl prievarta prieš žmones yra smerkiama, tačiau prieš gyvūnus – ne?[2] Mąstydamas apie tai Regan palaipsniui išvystė savitągyvūnų teisių teoriją.
Tom Regan buvo vedęs, žmona – Nancy Jane Tirk, vaikai – Bryan ir Karen;veganas.[3]
| “ | Mes ne tik esame šiame pasaulyje, mes suvokiame jį ir suvokiame tai, kas mums nutinka. Dar daugiau, tai, kas nutinka mūsų kūnams, laisvei ar pačiai gyvybei rūpi mums patiems, nes turi įtakos gyvenimo kokybei ir trukmei, nepaisant to, ar kam kitam tai svarbu, ar ne. Kad ir kokie būtų mūsų skirtumai, tai yra esminiai mūsų panašumai. <...> Šie panašumai yra pakankamai svarbūs, kad turėtų juos nusakantį žodį. Aš kalbėdamas apie juos naudoju sąvoką „gyvybės subjektas“. <...> Jeigu gyvūnai patenkina šiuos reikalavimus, jie yra gyvybės subjektai. Ir jeigu jie gyvybės subjektai, tuomet jie turi teises kaip ir mes. | ” |
—Tom Regan, Empty Cages (Tušti narvai) | ||
Tom Regan savogyvūnų teisių teoriją nemaža dalimi grindžiaKantoetika, tačiau atmeta jo teiginį, kad tikracionalios būtybės turi vidinę vertę ir nusipelno pagarbos. Nagrinėdamas, kokiu pagrindu suteikiamosžmogaus teisės, jis nesutinka, jog tai lemia individųintelektas, abstrakcijų supratimas ar kiti protiniai sugebėjimai. Tai pagrindžiama pavyzdžiu, jog žmonės pagarbiai elgiasi su rimtąprotinę negalią turinčiais asmenimis arba kūdikiais. Tad bendrumas, kuriuo dalinasi visi žmonės, yra ne racionalumas, o svarba sau pačiam. Kitaip tariant, visiems žmonėms rūpi, kas su jais nutiks. Anot Regan, dėl šios priežasties mes visi esame „gyvybės subjektai“ (angl.subject-of-a-life), o tai tuo pačiu reiškia, jog mes visi turime vidinę vertę ir moralines teises. Šios savybės yra įgimtos, jų negalima įgyti ar prarasti, jos nepriklauso nuo besikeičiančio aplinkinių vertinimo.
Pagal Regan, gyvybės subjektais gali būti ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, nes jiesąmoningi ir besirūpinantys savo gerove. Visų jų vidinė vertė įvardinama kaip lygiavertė ir jos laipsniavimas nepateisinamas, nes tai būtųrasizmas,rūšizmas ar kitokio tipo diskriminacija. Esminė teisė, suteikiama gyvybės subjektams, yra nebūti naudojamiems kaip priemonė kitų tikslams pasiekti. Į tai įeina teisė į pagarbų elgesį, nežalojimą, nekankinimą. Tačiau šios teisės nėra absoliučios ir gali būti pažeidžiamos dviem atvejais: jeigu kraštutinėje situacijoje grėsmė kyla dviem būtybių grupėms, kurių atstovai nieko nedarant būtų sužeisti, mes turėtume pasirinkti mažesnės grupės sužeidimą, kad išgelbėtume didesnę; ir jeigu grėsmė kyla dviem būtybėm, mes turėtume gelbėti esančią prastesnėje situacijoje.Mirties atveju Regan siūlo atsižvelgti į tai, kuri būtybė mirdama praras daugiau gyvenimo galimybių.
Tom Regan savo teorijoje daro skirtumą tarp moralinių veikėjų ir moralės objektų. Pirmieji supranta apie savo veiksmų moralumą ir už juos atsako, tuo tarpu antrieji negali skirti gero nuo blogo, tačiau yra moralinės bendruomenės dalis. Prie moralinių veikėjų priskiriami sveiki suaugę žmonės, o prie moralės objektų – gyvūnai ir moralės normų nesuprantantys žmonės (kūdikiai, vaikai, protinę negalią turintys ir kiti). Abiejų grupių atstovai turi vidinę vertę ir juos ginančias teises, tačiau tik pirmieji turi pareigas.[4][5]
Praktinis Tom Regan teorijos pritaikymas reikalautų atsisakyti dabar vyraujančio gyvūnų naudojimo maistui,bandymams, pramogoms, aprangai ir kitiems tikslams.[6]
Regan nepritaria dalinėmsgyvūnų gerovės reformoms ir mano, jog pokyčiai turi būti esminiai.
 | Čia [gyvūnų teisėse] reikalaujama ne didesnių ar švaresnių narvų laboratorijose, bet kad tokių narvų išvis nebūtų; ne „tradicinio” ūkininkavimo, bet visiško gyvulininkystės nutraukimo; ne „humaniškos” medžioklės, bet visiško tokios barbariškos veiklos išnykimo. Neteisingumas turi būti tiesiog sunaikintas – taip buvo padaryta su vergija, vaikų darbu ar moterų nelygybe. Visais šiais atvejais nebuvo dalinės reformos, nes tai tebūtų kita to paties neteisingumo forma. Gyvūnų teisių filosofija reaguodama į gyvūnų išnaudojimą reikalauja to paties - uždraudimo. Tai ne kažkokių detalių pakeitimas ar sąlygų sugriežtinimas, bet paties išnaudojimo užbaigimas. Tom Regan, The Philosophy of Animal Rights[7] |  |
| |||||||||||||||||||||||||||||