Tomas Edisonas gimėMilane,Ohajo valstijoje, augoPort Hurono mieste,Mičigane. Jis buvo septintasis ir paskutinysis vaikas Samuelio Edisono (Samuel Edison) ir Nencės Metjus Eliot (Nancy Matthews Elliott) šeimoje. Mokykloje Tomas nebuvo stropus mokinys, mokytojų buvo pravardžiuojamas „neišmanėliu“, „besmegeniu“, todėl jo motina Nencė savo sūnų pradėjo mokyti individualiai.[2]1854 m. Tomo šeima persikraustė iš Milano arčiau prie geležinkelio Port Hurone. Ten Edisonas dirbosiuntinių išnešiotoju, vėliau „Grand Trunk Railway“ geležinkelių stotiestelegrafo operatoriumi. Dėl avarijos traukinyje sutriko jo klausa.[3][4] Būdamas 19 metų, Tomas Edisonas išvažiavo dirbti „Associated Press“ kompanijojeLuizvilyje, tačiau, netyčia išliejęssieros rūgštį ant viršininko stalo, prarado darbą.[5] Vėliau išvyko gyventi įNaująjį Džersį, pas savo draugą Frankliną Leonardą Popą (Franklin Leonard Pope) ir ten1869 m.užpatentavo savo pirmąjį išradimą –telegrafo atsakiklį.[6]
Šis straipsnis turi gramatikos, rašybos, skyrybos ar stiliaus klaidų. Kruopščiai peržiūrėkite ir taisykite tekstą. Laikykitėsenciklopedinio stiliaus. Ištaisę pastebėtas klaidas, pašalinkite šį pranešimą.
Menlo Parko laboratorijos patalpos (dabar perkeltos į Grinfild Vilidžą, Dirborną,Mičigane)
1876 m. T. Edisonas įkūrė pirmąją savo pramoninę technologijų laboratoriją, esančiąMenlo Parke,Naujajame Džersyje. Lėšas laboratorijos klestėjimui sau teikė pats Edisonas, sukaupęs nemenką kapitalą nuo savo telegrafo patobulinimų pardavimo. Jo įstaigos specifinis tikslas buvo nuolat kurti technologijų naujoves bei tobulinti jau egzistuojančius išradimus. Tomas Edisonas savo vardu dažnai patentavo samdynių išrastus įrenginius ir patobulinimus. Tačiau, nors savo laboratorijos darbuotojus vertė įtemptai dirbti, pats taip pat laikėsi griežtos darbo disciplinos. Jis buvo įkūręs didelę darbo grupę, kurioje dirbo samdomi inžinieriai bei kiti šios srities atstovai.
Per1877–1878 m. laikotarpį T. Edisonas išrado ir patobulino savo pirmąjį anglinįmikrofoną, kuris buvo naudojamastelefonų rageliuose iki 1980 m.1920 m. šis prietaisas buvo panaudotasradijo stotyse.
Inžinierius-elektrikas Viljamas Jozefas Hameris (William Joseph Hammer) savo pareigas laboratorijoje pradėjo vykdyti1879 m. gruodį ir tapo pagrindiniu T. Edisono padėjėju, kuriam atiteko garbė konstruoti pirmąsias savo viršininko suplanuotaselektros lemputes. T. Edisono lemputės turėjo labai patvariusvakuumus, kurių pagalba galėjo degti po kelis šimtus valandų, taip pat išskirtinę kokybę lemputei teikėanglinisbambuko siūlas. 1880 m. buvo pagaminta 50 000 tokių lempučių. T. Edisonas neišrado pirmosios lemputės, o tik komercializavo pirmąjį komerciškai praktinį šviesos šaltinį.
1880 m. T. Edisonas užpatentavoelektros pasiskirstymo sistemą, kuri buvo būtina elektros lemputės veikimui. Tų metųgruodžio 17 d. buvo įsteigta pirmoji elektros apšvietimo kompanija „Edison Electric Illuminating Company“, o jau1882 m.rugsėjo 4 d. Perlo gatvėje,Manhatane, buvo įjungta pirmoji šalieselektrinė „Pearl Street Station“. Ši elektrinė aprūpino 59 klientus Manhatane, teikdama nuolatinę 110 voltų elektros srovę.
Menlo Parko laboratorija sėkmingai plėtėsi, todėl T. Edisonas pasisakė norįs turėti visas chemines medžiagas ir kitus reikalingus įrankius bei išteklius savo įstaigoje… 1887 m. vienas laikraštis paskelbė, kad T. Edisono laboratorijoje yra: „aštuoni tūkstančiai chemikalų rūšių, visų dydžių adatos, virvės, laidai, naftos, visų pasaulio rūdų…“.[7]
T. Edisono Menlo Parko laboratorija buvo pirmoji įmonė, ieškanti technologijos naujovių ir kontroliuojanti jų gamybą.
1883 m. prie T. Edisono organizacijos prisijungė kompetentingas matematikas Frenkas Džulianas Spreigas (Frank Julian Sprague). Vienas iš reikšmingiausių Frenko įnašų į Edisono Menlo Parko laboratoriją buvo tai, kad jis įvedė patogesnius matematinius metodus buhalterijoje, bet F. Spreigas organizaciją paliko jau1884 m.[8] Kitas bendradarbis buvoNikola Tesla (Nikola Tesla), kuriam Edisonas pažadėjo 50 000 JAV dolerių, tačiau jų nesumokėjo.[9] Tesla tobulino Edisono nuolatinės elektros pasiskirstymo sistemą.
Po Tomo Edisono nuolatinės elektros pasiskirstymo sistemos patento įtvirtinimo atsirado daugiau žmonių, norinčių šią sistemą patobulinti, atsirado Džordžo Vestinghauzo (George Westinghouse) ir Nikolos Tesloskintamosios elektros pasiskirstymo sistema. Skirtingai negu nuolatinė srovė, kintamoji srovė galėjo būti jungiama prie labai aukštos įtampos, otransformatorių pagalbaelektros srovę siunčiama per ilgesnius, plonesnius bei pigesnius laidus. Taip pat kintamosios elektros srovės teikimo procesas buvo patogesnis.
1887 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose jau buvo įrengta 121 Edisono nuolatinės elektros srovės elektrinė, todėl T. Edisonas nenorėjo leisti patentuoti kintamosios elektros srovės projekto. Taigi jis suorganizavo propagandinę kampaniją prieš savo konkurentus, šalies gyventojams buvo pateikti du argumentai – kintamoji srovė yra gerokai pavojingesnė naudojimui ir jos veikimo laikotarpis nežinomas.
Nepaisant T. Edisono mirties bausmių niekinimo, jis kintamosios elektros srovės projektą panaudojoelektros kėdės išradimui. T. Edisonas žmonijai norėjo parodyti kintamosios srovės pavojų, jo tarnai viešai elektrakankino gyvūnus, rodė filmuotas medžiagas,[10] tačiau kintamosios srovės projektas vis tiek nugalėjo T. Edisono nuolatinę elektros srovės sistemą. „Srovių karas“ pasibaigė tik 2007 m. lapkričio 14 d., kai visiškai buvo sustabdytos Edisono sistemos elektrinių darbas.
Henris Fordas, Tomas Edisonas ir Harvis Faerstounas (1929 m.; Fortmaersas,Florida)
Po pirmosios žmonos mirties 1884 m. T. Edisonas gyveno viengungio gyvenimą, tačiau 1886 m. jis nusipirko prašmatnų namąVest Orindže,Naujajame Džersyje, ir vedė antrąjį kartą. Vėliau T. Edisonas pasistatėžiemos sodąFortmaerse,Floridoje, ir ten praleido daug žiemų su savo naująja žmona.
1891 m. T. Edisonas užpatentavokinetoskopą. Kinetoskopas publikai pristatytas 1891 m. gegužės 20 d.[11] Šį prietaisą imta naudoti pirmosiose kino salėse, žmonės eidavo pasižiūrėti trumpametražių filmų.
1892 m.rugpjūčio 9 d. Edisonas gavo patentą dvipusiam telegrafui, o 1896 m. balandį pagamintas Edisono gamyklose Tomo Armato (Thomas Armat) kino filmųprojektorius „Vitascope“ buvo pardavinėjamas Edisono vardu ir viešai demonstruojamasNiujorke. Prietaisas rodė kino filmus su garso takeliu, mechaniškai sinchronizuotu su filmu.
1902 m.Londone Tomas Edisonas iš Džordžo Melio (Georges Méliès), teatro savininko, nusipirko „Kelionės į mėnulį“ (A Trip to the Moon') filmo kopiją, kurią visiems viešai parodė Niujorke. Dž. Melis norėjo gauti procentą nuo gauto Edisono pelno, bet verslininkas privertė Dž. Melį bankrutuoti.[13] T. Edisonas nutarė dėti atspaudus ant savo naujų filmų juostų, kad stipriau apsaugotų savoautorystės teises.1908 m. jis įkūrė kinopatentų kompaniją „Motion Picture Patents Company“.
1928 m. T. Edisonas prisijungė prie Civitano klubo, jame su savo geru drauguHenriu Fordu jie buvo aktyvūs nariai.[14]
1930 m. T. Edisono žmona Mina vieno laikraščio interviu paskelbė, kad jos vyras yra labai sveikatingas žmogus, nes jis kėlėsi anksti, valgė tik sveiką maistą ir daug dirbo.[15]
T. Edisonas buvo aktyvus verslininkas iki pat mirties. Jis vadovavo geležinkelių kompanijai „Lackawanna Railroad“. Dabar Edisono geležinkelio pasiekimų išgraviruotą plokštelę galima pamatyti „Lackawanna“ laukiamajame terminale.[16]
Tomas Edisonas mirė 1931 m. spalio 18 d. savo namuose Vest Orindže, Naujajame Džersyje.
1884 m. rugpjūčio 9 d. Marija mirė. Po dvejų metų 1886 m. vasario 24 d.Akrone,Ohajuje, Tomas Edisonas vedė antrąjį kartą – dvidešimtmetę Mina Miler (Mina Miller). Su ja jis vėl susilaukė trijų vaikų:
Madeleina Edison (Madeleine Edison; 1888–1979)
Čarlis Edisonas (Charles Edison; 1890–1969)
Teodoras Mileris Edisonas (Theodore Miller Edison; 1898–1992)
Tomas Edisonas teigė esąsdeistu, nors daugelis jį vadinoateistu. Istorikas Paulas Israelas (Paul Israel) T.Edisoną laikėlaisvamaniu[18], o pats T. Edisonas save „The New York Times“ laikraščio interviu pavadino deistu, esančiu prieš smurtą. Jis sakydavo: „Kenkdami visiems kitiems gyviams, mes vis dar esame laukiniai žmonės.“[19]
Tomo Edisono garbei pavadinti įvairūs pastatai, muziejai, kompanijos bei apdovanojimai, pavyzdžiui, Tomo Edisono valstybinė kolegija Fortmaerse, Floridoje, 3 Edisono tiltai, „Detroit Edison“, „Consolidated Edison“, „Edison International“ kompanijos bei Edisono medalio apdovanojimas. Taip pat Edisonas pats buvo gavęs Matteucci fizikų apdovanojimą (1887 m.), jam buvo priskirta 35 vieta Maiklo Harto knygos „100 įtakingiausių asmenų istorijoje“ (1978 m.), taip pat jis gavo pirmą vietą „Life“ žurnalo apklausoje „100 svarbiausių tūkstantmečio asmenų“ (1997 m.) bei 15 vietą „Didžiųjų amerikiečių“ seriale (2005 m.). Vasario 11 d., Edisono gimimo diena, yra JAV išradėjų diena nuo 1983 m.
↑Edison Thomas Alva (Tomas Alva Edisonas).Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 312 psl.
.jpg)
.jpg){kind=link}