Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Terakotinė Hanumano skulptūra.
Terakota (it.terra cotta – degta žemė) – žemos degimo temperatūros, poringa, natūraliosmolio spalvoskeramika.[1] Kartais terakota gludinama, dengiama keraminiu laku arba spalvinamaangobu. Terakota nuo seno naudojama buityje (pvz., lipdyti, žiesti indai),architektūroje (Mesopotamijos, Graikijos, etruskų,Vid. Azijos šalių pastatų puošyba). Kuriamos terakotinės skulptūros (etruskų, senovės graikų Tanagros skulptūrėlės, senovėsIndijos,Kinijos statulėlės, šiais laikais smulkioji skulptūra, reljefai).[2]
↑Jūratė Meilūnienė. Terakota.Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 675 psl.
↑Terakota. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 268 psl.
