Tenesis (angl.State of Tennessee;čer.ᏔᎾᏏ Ta-Na-Si) – 16-ojiJAV valstija, esanti pietrytinėje šalies dalyje. Sostinė –Nešvilis, didžiausias miestas –Memfis. Plotas – 109,2 tūkst. km²; 6,97 mln. gyventojų (2021 m.).
Valstija pravardžiuojama „Savanorių valstybe“. Tenesis šią pravardę gavo 1812–1815 m.Anglijos ir Amerikos karo metu dėl savanorių, kurie labai prisidėjo prie Šiaurės Amerikos valstijų pergalės (ypačNaujojo Orleano mūšyje).
Tenesio teritorijoje gyventa jau prieš 12 tūkstančių metų. Etninių grupių, gyvenusių šiose dalyse iki europiečių pasirodymo, pavadinimai nežinomi, tačiau archeologai nustatė kelias pagrindines kultūrines epochas: archajiškąją (iki X a. pr. m. e.), miško (X a. pr. m. e. – X a. m. e.) irMisisipės (X–XV a.). Pastaroji buvo indėnųkrikų, užėmusių Tenesio upės slėnį, prieš atvykstantčerokių gentims, pirmtakai.
Iki atvykstant europiečiams dabartinio Tenesio teritorijoje gyveno indėnai krikai, vėliau čerokiai. XVI a. I pusėje atvyko ispanųkonkistadorai. XVII a. Tenesį tyrinėjo prancūzai ir anglai.1763 m. teritorija paskelbta Didžiosios Britanijos valda.
Nuo1783 m. priklausė Jungtinėms Amerikos Valstijoms, iš pradžių buvoŠiaurės Karolinos, nuo1790 m. Pietvakarių teritorijos dalis, nuo1796 m.birželio 1 d. Jungtinių Amerikos Valstijų 16valstija.
Tenesio indėnai iki1833 m. buvo perkelti įArkanzasą.
Rytų Tenesis kalnuotas. Ten iškilęApalačai (jų kalnagūbris –Didieji Dulsvieji kalnai) irKamberlando plynaukštė. Apalačuose yra aukščiausias valstijos taškas – Klingmano Kupolas (2025 m). Vietovė išvagota derlingais slėniais, kuriuos skiria miškingos kalnų grandinės. Vakarų Tenesį užimaMeksikos įlankos pakrantės žemuma.[2] Tenesis yra daugiausiaiurvų turinti JAV valstija, jų iki šiol užfiksuota daugiau nei 8350.
Didieji Dulsvieji kalnaiTenesio dirbami laukaiNešvilio centrasFinkastlio kaimas rytų Tenesyje
Klimatas subtropinis žemyninis. Sausio mėnesio aukščiausia temperatūra 6–9°C, žemiausia –1-4 °C, liepos mėn. atitinkamai 29–34 °C ir 18–23 °C. Per metus iškrinta 1000–1400 mm kritulių.[2]
Vakariniu pakraščiu tekaMisisipė (upe eina Tenesio ir Arkanzaso valstijos riba), o per pačią valstiją – jos intakaiTenesis irKamberlandas. Daug ežerų, didžiausi – Kentukis, Čikamoga, Vots Baras, Daglasas, Rilfutas. Upėse gausu krioklių.
Iš dirvožemių Misisipės slėnyje vyrauja šlynžemiai, išplautžemiai, Tenesio rytuose – rūgštžemiai,Apalačų kalnų slėniuose ir prie Tenesio upės –rudžemiai.[2]
Miškai užima 52,6 % Tenesio teritorijos.[2] Būdingi lapuočių miškai. Valstijoje yra dalisDidžiųjų Dulsvųjų kalnų nacionalinio parko (įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą), Kamberlando tarpeklio nacionalinis istorinis parkas, apie 50 valstijos parkų.
Ūkio svarbiausios šakos –žemės ūkis irkalnakasyba. Apylinkėse išgaunamos gamtinės dujos, kasamifosforitai (Nešvilio apylinkėse),cinko (Apalačų kalnuose),vario,sidabro rūdos, laužiamasmarmuras. Vystoma juodoji (plieno lydymo) ir spalvotoji (aliuminio) metalurgija, medienos apdirbimo, popieriaus, chemijos (sintetinio kaučiuko), aukštųjų technologijų, tekstilės, siuvimo, tabako, viskio pramonė, elektros prietaisų, transporto priemonių, branduolinių reaktorių gamyba.
Nors Tenesis dabar yra daugiausia pramoninė valstija, daug žmonių pragyvena iš žemės ūkio. Pagrindiniai valstijos žemės ūkio produktai yramedvilnė,sojų pupelės,tabakas. Auginami galvijai, kiaulės.
Elektros energiją daugiausia gaunama išhidroelektrinių, šiluminių ir branduolinių elektrinių.
Tenesis yra vienintelė JAV valstija, kurioje oficialiai leidžiama gaminti specialų amerikietišką kukurūzųviskį, pavadintą valstijos vardu – Tenesio viskis. Nuoburbono (gaminamą daugiausiaKentukyje) skiria ypač kruopštus anglies iš klevo perdirbimas: alkoholis, gautas distiliuojant, lašas po lašo filtruojamas per daugiau nei trijų metrų aukščio statines, pripildytas klevo anglimi. Todėl viskis yra ypačminkštas. Žinomiausias šio viskio prekės ženklas yra „Jack Daniel’s“.
.jpg)
.jpg)
