Televizorius – aparatas, priimantistelevizijos stoties siunčiamus signalus ir pakeičiantis juos įvaizdą irgarsą. Radijo bangomis išsiųstą signalą televizorius priima peranteną. Kabeliais siunčiamą signalą kai kurie televizoriai geba priimti patys, o kitiems reikalingi specialūs priedėliai. Televizorius taip pat naudojamas kaipišvesties įrenginys vaizdui iš prie jo prijungto įrenginio atkurti, įrašytai vaizdo informacijai žiūrėti.[1]
Pagrindinė televizoriaus sudedamoji dalis yra stačiakampio formosekranas, kurio matmenys dažniausiai reiškiamiįstrižainės ilgiu coliais (23″, 26″, 32″, 40″ ir daugiau) arba rečiau centimetrais (58 cm, 66 cm, 81 cm, 102 cm ir daugiau).Vaizdo kraštinių santykis yra4:3 (senesnių televizorių) arba16:9 ir 16:10 (naujesniuose). Vaizdas televizoriaus ekrane atkuriamaskineskopu, garsas – garsiakalbiais.[1]
Televizoriai būna stacionarieji, nešiojamieji, spalvotieji ir nespalvotieji, projekciniai.
Pagal vaizdo atkūrimui naudojamas technologijas, televizoriai gali būti: lempiniai, puslaidininkiniai (tranzistoriniai), plazminiai, skystųjų kristalų, šviesos diodų.
Pagal siunčiamo ir priimamo signalo formą televizoriai skirstomi į analoginius (standartai:NTSC,PAL irSECAM) ir skaitmeninius (standartai:DVB-T,DVB-C,DVB-S arbaATSC).[1]
Lietuvos gyventojų namuose pirmieji televizoriai pasirodė1955 m., pradėjus veikti Rygos televizijos centrui, o1957 m. transliuoti pradėjoLietuvos televizija.[4]
