Valstijos plotas – 696 241 km² (pagal plotą – didžiausia JAV valstija poAliaskos); 29 mln. gyventojų (2021 m.). Antra didžiausia valstija JAV ir pagal plotą ir pagal gyventojų skaičių. Hiustonas yra didžiausias valstijos miestas ir tuo pačiu ketvirtas didžiausias miestas JAV po Niujorko, Los Andželo ir Čikagos. Teksasas yra vadinamas „Vienišos žvaigždės valstija“ dėl jos vėliavos, kurioje yra viena žvaigždė ir dėl to, kad ištisą dešimtmetį XIX amžiaus pradžioje Teksasas buvo nepriklausoma valstybė.
Prieš europiečiams atrandant dabartinio Teksaso teritorijas, jose gyveno įvairios indėnų gentys, tačiau nė viena nedominavo visame regione. Vėliau europiečiams atradus kraštą, jo kolonizacija užtruko dėl vietinių gyventojų pasipriešinimo ir nepalankaus klimato. Prancūzams pradėjus pakrantėje įsiteigus kolonijas, Teksasą užėmė ispanai, tačiau regionas liko vienu mažiausiai apgyvendintų visoje kolonijinėjeNaujosios Ispanijos vicekaralystėje. Nuo XVIII a. daugelis Teksaso indėnų atversti krikščionybėn. Po to kai JAV 1803 metaisįsigijoPrancūzų Luizianą kilo įtampa tarp JAV ir Ispanijos (vėliau Meksikos) dėl Teksaso likimo. Kai Meksika tapo nepriklausoma, Teksasas vis dar buvo labai retai apgyvendintas, todėl į jį ėmė gausiai keltis naujakuriai iš JAV. Tai dažnai būdavo turtingi vergavaldžiai žemvaldžiai, kurie konfrontavo su Meksikos valdžia dėl įstatymų, ypač dėl vergovės, kuri buvo Meksikoje uždrausta. Teksasas sukilo prieš Meksikos valdžią, ir poTeksaso–Meksikos karo paskelbtaTeksaso Respublika. Ši respublika buvo labai netvirta, ir pagrindinės dvi frakcijos nuolat kovojo dėl valdžios: viena buvo už prisijungimą prie JAV, o kita už Teksaso nepriklausomybę. Galiausiai Teksaso Respublika įstojo į JAV. Vėliau perJAV ir Meksikos karą JAV iš Meksikos atkovojo ir prie Teksaso prijungė naujų teritorijų, kurios dabar sudaro Jutos, Nevados, Kalifornijos, Arizonos, Naujosios Meksikos valstijas.
Isleta del Sur Pueblas (indėnų kaimas)
JAV pilietinio karo pradžioje 30 % valstijos gyventojų buvo juodaodžiai (absoliuti dauguma jų vergai), todėl Teksaso valstija prisijungė prieKonfederacijos. Pralaimėjus karą ir uždraudus vergovę valstija patyrė ekonominį nuosmukį, bet XX a. pradžioje rastanafta davė smarkų postūmį valstijos augimui. Politiniu lygiu valstiją kontroliavo pietiniai demokratai, vadinamieji 'dixiecrats'. Dėl Didžiosios depresijos valstijos ekonomika smarkiai stagnavo, tačiau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas leido valstijai vėl atsitiesti – jos miestai, industrija, gyventojų skaičius smarkiai augo.
Politiškai valstija tapo labiau konservatyvi ir po politinio persigrupavimo, kuris įvyko XX a. 6 ir 7-tame dešimtmečiuose valstija tapoRespublikonų partijos tvirtove.
Teksasas – antra pagal dydį JAV valstija po Aliaskos. Iš pietryčių skalaujaMeksikos įlanka. Kranto linijos ilgis – 591 km. Krantai lagūniniai – ilgosnerijos ir barjerinės salos (Padrės, Mustango, Pietų Padrės, Galvestono, Matagordos ir kt.) skiria atvirą jūrą nuo didelių pakrantėslagūnų,estuarijų irmaršų. Krantai žemi, daug kur pelkėti, iškilusios smėliokopos.
Klimatas šiaurės Teksasesubtropinis žemyninis, pietuose –tropinis,[2] prie Meksikos įlankos – jūrinis. Meksikos įlankos pakrantėje vidurinė temperatūra siekia 21 °C (12–17 °C sausį, 24–34 °C rugpjūtį), šiaurinėje dalyje – apie 16 °C (-4 – +10 °C sausį, 18–32 °C rugpjūtį). Vakarinėje dalyje sausio temperatūra 0–14 °C, rugpjūčio – 21–33 °C. Kritulių daugiausia tenka Meksikos įlankos pakrantėms (~1100 mm per metus), o einant į šiaurę ir vakarus orai darosi sausesni (~500 mm per metus). Meksikos įlankos pakrantės dažnai nukenčia nuo galingųuraganų, šiaurės Teksase labai dažnitornadai. Žiemomis kartais įsiveržia šaltos oro masės, nešančiossniegą.
Santa Elenos kanjonas Didžiojo vingio nacionaliniame parkeDruskingų pievų plotai pakrantės žemumojeKraštovaizdisOstino apylinkėseDalaso reginysNaftos platforma Meksikos įlankojeGyvulininkystės ūkis Teksase
Teksasomiškingumas – 37,1 %.[2] Pietuose vyrauja sausikserofitiniai krūmynai (meskitalis), Luizianos pasienyje –pušynai su ąžuolų irkarijų priemaiša, Meksikos įlankos pakrantėje – drėgnos aukštažolėsprerijos, rytų Teksase –savanos su sausais ąžuolų, karijų, pušų miškais, toliau šiaurėje jos pereina į atviras prerijas. Vakarinį Teksaso pakraštį užimaČihuahua dykuma su krūmų pusdykumų plotais, centrinėje ir šiaurinėje dalyje driekiasi žemažolės prerijos su kaktusų, kserofitinių krūmų sąžalynais.
Gausu saugomų teritorijų:Didžiojo vingio nacionalinis parkas,Gvadalupės kalnų nacionalinis parkas, Andželinos, D. Kroketo, Sabino, Samo Hiustono nacionaliniai miškai, Kadų, Lindono B. Džonsono, Maklin Kriko, Rita Blankos nacionalinės prerijos, Padrės salos nacionalinė pakrantė, Big Tiketo nacionalinis rezervatas ir kt.
Teksasas – antra pagal gyventojų skaičių (poKalifornijos) JAV valstija. Dauguma gyventojų susitelkę rytinėje–pietrytinėje valstijos dalyje, taip pat Meksikos įlankos pakrantėje, Rio Grandės žemupio slėnyje. Pietų, vakarų, šiaurės vakarų Teksase gyvenama negausiai.
Teksasas žymus gausialotynoamerikiečių bendruomene, kurią sudaro tiek imigrantai, tiek senieji teksasiečiai. Jie daugiausia gyvena Meksikos pasienyje, vakarų, šiaurės vakarų Teksase.
Jorktaunas yra seniausios žinomos Amerikos lietuvių bendruomenės įsikūrimo vieta.[5] Pirmieji lietuviai į Teksasą atsikraustė1852 m., netrukus poAmerikos–Meksikos karo. Šie pirmieji atvykėliai buvo iš Mažosios Lietuvos, kuri tuo metu buvo valdomaVokietijos, o ne išRusijos imperijos kontroliuojamos Lietuvos dalies, kurioje tebegaliojo baudžiava tademigracija buvo ribota. Atvykę lietuviai integravosi į Amerikos vokiečių bendruomenes, nes jų kultūra buvo panaši į vokiečių.[6]
Naudingosios iškasenos valstijoje savo svarbumu jos ekonomikai konkuruoja su gamybos sektoriumi. Teksasas pirmauja šalyje pagalnaftos,gamtinių dujų gavybą. Ji taip pat yra viena iš lyderių pagalhelio,druskos,molio,gipso,cemento,talko išgaunamus kiekius. Valstijoje gaminami chemikalai, apdirbama nafta, žemės ūkio produkcija, naudingosios iškasenos.
Teksas taip pat yra svarbus šaliai savo žemės ūkiu. Valstija pirmauja pagal užauginamus galvijų, taip pat medvilnės kiekius. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yramedvilnės pluoštas,sorgai,citrusiniai vaisiai. Valstijai svarbi žvejybos pramonė. Pagrindiniai žvejybos produktai yraaustrės irkrevetės.
%2c_Brazoria_National_Wildlife_Refuge%2c_Brazoria_County%2c_Texas%2c_USA_(24_August_2013).jpg)
.jpg)
