Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kupranugarių karavanas Taro dykumoje
Taro dykuma (arbaDidžioji Indijos dykuma;hind.थार मरुस्थल =Thār marusthal) –dykuma šiaurės vakarųIndijoje ir pietryčiųPakistane.[1] Tęsiasi iš šiaurės į pietus 850 km, užima apie 300 tūkst. km² plotą. Didžioji dykumos dalis yra IndijosRadžastano valstijoje, taip pat užima pietinęHarjanos irPendžabo dalį, bei šiaurėsGudžaratą. Pakistane įeina įSindo irPendžabo sritis, kur vadinama Holistano dykuma.
Sudaryta iš aliuvinės, jūrinės ar eolinės kilmės smilčių, dengiančiųsmiltainio uolienas. Reljefui būdingi smėlio gūbriai,kopos,barchanai. Klimatas tropinis; per metus iškrenta nuo 90 mm šiaurėje iki 200 mm rytuose kritulių (visi – vasarosmusono metu). Dažnossmėlio audros. Įdubose yra ežerėlių, druskos maršų,takyrų. Gruntinis vanduo vietomis sudruskėjęs. Auga skurdūs krūmai (vaisgantas,pienuolė,zizifas), yraakacijų,algarobų, kietosios žolės. Ganyklinė gyvulininkystė.Oazėse irIndo slėnyje – drėkinamoji žemdirbystė.
Taro dykuma susiformavo dėlIndo slėnio civilizacijos laikais neracionalia žemdirbyste nuniokotos žemės. Dykumoje yra Džaisalmero, Deravaro tvirtovės,Bikanero miestas.
↑Tharo dykuma (Taro dykuma), Didžioji Indijos dykuma).Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 719-720 psl.
