ŽodisTallinn turi kelias etimologijas. Plačiausiai paplitęs vardo aiškinimas:taani linn(a) ’danų miestas’, arba „danų pilis“ (1219 m. miestą užėmė ir ėmė plėsti danai), juolab kad ir herbą miestui davę danai savo valdymo laikais. Dar keliamos šios miestavardžio kilmės versijos:tali linna „žiemos pilis“ arbatalu linnaa ’ūkio pilis’.
1918 m. pavadinimasTallinna pakeitė iki tol danų, vokiečių ir kt. vartotą estiškos kilmės pavadinimąRevelis (est.:Rävala,vok.Reval:; rus.:Ревель; šved.:Räffle).1920 m. pavadinimas pakoreguotas įTallinn. Senoviniuose dokumentuose miestas dar vadinamasLindanise, Kesoniemi, rusiškai vadintasКолывань (Kolyvan),Леденец (Ledenec).
1050 m. ant TalinoToompea kalvos pastatyta pirmoji tvirtovė.[4]
KadangiXIII a. Talinas tapo svarbiu uostu Skandinavijos-Rusijos prekybos kelyje, jis buvoTeutonų ordino ir Danijos karalystės taikiniu. Kryžiaus žygių metu Estijos gyventojai buvo prievarta pakrikštyti katalikais. Danai šiaurės Estijoje įsitvirtino1219 m., kai Danijos karaliaus Valdemaro II kariuomenė užėmė Lindanisės tvirtovę ir pastatė savo fortą.
1285 m. Talinas tapo šiauriausiuHanzos pirklių sąjungos nariu. 1346 m. danai miestą kartu su kitomis savo valdomis šiaurės Estijoje pardavėTeutonų ordinui. Viduramžiais Talinas buvo klestintis miestas, kuriame gyveno apie 8000 gyventojų, buvo apsuptas sienomis ir turėjo 66 gynybinius bokštus.
Vokietijoje prasidėjusreformacijai, Talinas tapo liuteronišku miestu.1561 m. miestą ėmė valdytiŠvedija.
Šiaurės karo metu,1710 m. Taliną užėmėRusijos carystė, tačiau vietinės savivaldos institucijos išliko. Miestas buvo Revelio irEstliandijos gubernijų centras.1725 m. buvo pastatytibaroko stiliaus Kadriorgo dvaro rūmai. Revalio magistratas buvo panaikintas 1889 m. XIX a. industrializacija ir uosto plėtra išlaikė miesto svarbą. XIX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais sustiprėjo ir rusifikacijos pastangos.
1918 m.vasario 24 d. Taline paskelbta Estijos nepriklausomybės deklaracija, tačiau vėliau miestas buvo okupuotasVokietijos imperijos ir vykoEstijos nepriklausomybės karas suSovietų Rusija. Tik1920 m.vasario 2 d. pasirašyta Tartu taikos sutartimi Estija Sovietų Rusijos buvo pripažinta nepriklausoma respublika. Talinas tapo šalies sostine. II pasaulinio karo metu 1940 m. Estiją okupavo sovietai, o 1941–1944 m. – naciai. Naciams pasitraukus 1944 m. Sovietų Sąjunga vėl užėmė Estiją.
1980 m. Talinas buvo vienu iš Vasaros Olimpinių žaidynių miestų. Priemiestyje Piritoje vyko olimpinės regatos varžybos.1991 m. Talinas vėl tapo nepriklausomos Estijos sostine.
Miestas turi 3 istorines dalis:
Toompea („Katedros kalva“) – buvęs miesto valdžios centras. Šiais laikais čia išsidėsčiusios svarbiausios valdymo institucijos, ambasados.
Senamiestis – senovinis Hanzos stiliaus miestas iki pat XIX a. pabaigos nebuvo sujungtas su Katedros kalva, kuri laikyta atskiru miestu.
Estų miestas, besidriekiantis piečiau senamiesčio. Čia gyveno daugiausia estai, kurie miesto dauguma tapo tik XIX a. viduryje, skaičiumi pralenkę Baltijos vokiečius.
Per savo istoriją miestas ne kartą buvo užpultas, nusiaubtas ir sugriautas. Nors ir patyręs didelius sovietų bomabardavimus Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, didžioji dalis Senamiesčio išliko. 1997 m. Talino Senamiestis (įskaitant ir Toompea) tapo UNESCO Pasaulio kultūros paveldo objektu.
Talinas išsidėstęs šiaurės vakarų Estijoje, pietinėjeSuomijos įlankos pakrantėje. Miesto apylinkėse yraUlemistės ežeras (plotas 9,6 km²), tiekiantis didžiąją dalį gėlo vandens. Harku – antras pagal dydį Talino miesto ribose esantis ežeras (plotas 1,6 km²). Per Talino pakraštį teka tik viena upė –Pirita, kurios vaizdingas slėnis saugomas. Miestą supa kalkakmenio uolos. Aukščiausia miesto vieta – 64 m (Nymės rajone, miesto pietvakariuose). Kranto linijos ilgis – 46 km. Išsikiša 3 dideli pusiasaliai: Kopli, Paljassaare ir Kakumäe.
Vietinio valdymui palengvinti, Talinas padalintas į 8 miesto apygardas (est.linnaosa). Apygardas valdo seniūnas (est.linnaosavanem), kuris pavaldus miesto merui.
Ivano Aivazovskio paveikslas Talino uostas 1845 m.Miesto panorama iš Šv. Olafo bažnyčiosTompėjos pilisTalino centras vakareTalino Dainų šventės estradaTalino uostas
2005 m. kovą Taline gyveno 401 694 gyventojai. PagalEurostat duomenis, Taline gyvena daugiausiai (27,8 %) neEuropos Sąjungos piliečių, lyginant su kitomis ES sostinėmis. Sovietmečiu, siekiant išskirstyti tautas ir mažinti nacionalizmą, į Taliną atvyko nemažai slavų tautų atstovų. 54,8 % Talino gyventojų yraestai, 36,6 % –rusai, 3,6 % –ukrainiečiai, 1,9 % –baltarusiai, 3,1 % – kitų tautų atstovai. Mieste galima susišnekėti ne tikestiškai, bet irsuomiškai,rusiškai,angliškai.
Pirmaisiais mieste gyvenusiais lietuviais laikomi1831 m. sukilimo dalyviai, ištremti dirbti Revelio uosto statybose. XIX a. pabaigoje mieste gyveno keli lietuvių inteligentai (Jonas Jablonskis,Jonas Jurgis Bulota,Andrius Bulota), mokėsi lietuvių studentai, veikė lietuvių sporto klubas. 1917 m. mieste įkurta Talino lietuvių savišalpos ir švietimo draugija. 1980 m. įsteigta Estijos lietuvių draugija, 1990 m. pertvarkyta į Estijos lietuvių bendruomenę. 1939 m. mieste gyveno apie 100, 1989 m. – 1052 lietuviai.
Talinas – Estijos ekonominis centras ir svarbiausiasuostas. Vystomatekstilės, maisto (ypač žuvies), mašinų ir kita pramonė. Sparčiai vystomos naujosios technologijos. Veikia „Vičiūnų grupės“ gamybos įmonė.
Mieste galima keliauti autobusais, troleibusais ir tramvajais. Kitas miesto dalis galima pasiekti ir elektriniais traukiniais. Automobilių eismas senamiestyje ribojamas.
Iš TalinoVia Baltica keliu galima pasiektiRygą,Kauną, Varšuvą. Rytų link kelias (rekonstruojamas į autostradą) veda proNarvą įSankt Peterburgą. Taip pat keliai į kitus Estijos miestus:Tartu,Viljandį. Tarptautinės autobusų linijos Taliną jungia su Pabaltijo šalių miestais (Ryga, Kaunu,Vilniumi), Rusijos miestais (S. Peterburgu, Maskva), Vakarų Europos miestais (Hamburgu, Berlynu, Amsterdamu ir kt.).
Iš Talino uosto keltai plaukia į Helsinkį, Stokholmą,Alandų salas, Sankt Peterburgą,Rostoką.
1997 m.Talino senamiestis įtrauktas įUNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jau sovietmečiu Talinas buvo svarbus turizmo centras. Estijai iškovojus nepriklausomybę, o ypač po to, kai įstojo įES, turistų srautas dar labiau padidėjo. Svarbiausi miesto lankytini objektai:
Toompea – aukštutinis miestas, vyskupystės centras. Čia yraToompea bokštas,Estijos parlamentas (buv.Tompėjos pilis), liuteronų katedra ir įspūdingasTalino Aleksandro Neviškio soboras (pastatytas carinės Rusijos valdymo laikais; parapijai priklausoŽaliojo turgaus koplyčia). Per šią kalnuotą miesto dalį veda siauros grįstos gatvelės, atsiveria įspūdingos senamiesčio panoramos.
Žemutinis miestas – čia gausu ilgą miesto istoriją menančių vietų. Svarbiausia žemutinio miesto dalis –Talino rotušė ir Rotušės aikštė. Vienas žinomiausių –Didžiosios gildijos pastatas (1410 m.), kuriame įsikūręsEstijos istorijos muziejus. Taip pat itin žymus objektas –Šv. Olafo katedra (Oleviste kirik),gotikos stiliaus pastatas, kuris1549–1625 m. buvo aukščiausias pasaulyje pastatas (124 m).
Kadriorg – 2 km į pietus nuo miesto centro esantys buvęPetro I rūmai. Dabar čia įsikūręs Estijos meno muziejus.
Pirita – 2 km į šiaurės rytus nuoKadriorg esanti miesto dalis. Per ją teka Pirito upė. Yra botanikos sodas irTalino televizijos bokštas. 1980 m. Maskvos Olimpinių žaidynių metu čia vyko olimpinės regatos varžybos.
