| Latgalių genties žemė: Talava / Tholowa | |
|---|---|
 | |
| Trikatos pilis | |
| Šalis | šiaurėsLatvija |
| Tautos | latgaliai |
| Kalba | latgalių kalba |
| Miestai | Beverina,Valmiera |
 | |
Talava (latv.Tālava,latg.Tuolova,lot.Tholowa,rus.Толова) – senovės baltų (latgalių) žemė dabartinėsLatvijos šiaurėje (šiaurėsVidžemėje irLatgaloje).
Buvo LatvijosValmieros,Smiltenės,Cėsių irValkos savivaldybėse. Geografiškai apėmėGaujos upės vidurupio baseiną. Ribojosi su latgalių žemeJersika pietuose,lyviųMetsepole irIdumėja vakaruose, estųSakala irUgaunija šiaurėje, beiNaugardo žeme rytuose.
Šaltiniuose Talava (kaipTholowa) minima nuo1207 m.Henriko Latvio kronikos.[1][2] Tiesa, viena iš Talavos žemių,Atzelė, jau1111 m. minima rusų kronikose.
Kai1179–1180 m. Naugardo kunigaikštisMstislavas Rostislavičius rengė žygį prieščiudus, Atzelė (Očela) buvo priversta mokėti duoklę Naugardui. Jos kunigaikštisTalivaldis buvo pakrikštytas stačiatikiu.1208 m. Talivaldis sudarė sąjungą su Rūsiniu (iš Sateklės) bei Varidotu (iš Autinės) ir suKalavijuočių ordino pagalba sukilo prieš Naugardą. Talaviečiai padėjo Kalavijuočiams kovoje su estais iki1212 m., kai sudaryta Turaidos taika.
1214 m. Talivaldžio sūnūs Ramekas ir Varibulis atidavė šiaurines Talavos žemes Rygos vyskupuiAlbertui, o broliai išstačiatikybės atsivertė į katalikybę ir tapo vyskupo vasalais. Vėliau atsinaujino talaviečių ir estų kovos, ir1215 m. estų antpuolio metu Trikatoje buvo nužudytas Talivaldis. 1216 m. į Talavą įžengė naugardiečių kariauna išPskovo.
1224 m. užėmusTartu ir apkrikštijus ugaunius, Kalavijuočių ordinas ir Rygos vyskupas Talavą pasidalino.[1] Žemė tapoLivonijos konfederacijos dalimi.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||
