Paskutinysis Rusijos imperatoriusNikolajus II valdė iki 1917 m. kovo mėn., kai buvo pašalintas iš valdžios. Įkurta trumpai gyvavusi respublika, kuriosLaikinąją vyriausybę 1917 m. spalio mėn. nuvertėbolševikai. Nuo 1917 iki 1922 m. didžiojoje buvusios Rusijos imperijos dalyje gyvavo Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika (RTFSR), o kitos sovietinės respublikos, susikūrusios tuo pačiu metu, buvo laikomos nuo jos nepriklausomomis. PoSpalio revoliucijos bolševikų valdomaSovietų Rusija ilgai buvo didžiųjų valstybių nepripažįstama, tačiau, pasibaigus pilietiniam karui, situacija pasikeitė.
Sąjungos pradžia –1922 m.gruodžio 30 d., kai Rusijos TFSR, Užkaukazės TFSR, Baltarusijos TSR ir Ukrainos TSR atstovaiMaskvos Didžiajame teatre pasirašė Sovietų Sąjungos sukūrimo sutartį.1924 m. buvo priimta pirmoji SSRS konstitucija.XX a. trečiajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungoje, siekiant įgyvendinti planinės ekonomikos tikslus, įvesti penkmečio planai, valstiečiai pradėti varyti įkolūkius.
1941 m. Vokietijai sulaužius Nepuolimo sutartį, Sovietų Sąjunga įsitraukė įAntrąjį pasaulinį karą, kurį kartu su Vakarų sąjungininkais laimėjo1945 m. SSRS–Vokietijos karas buvo daugiausia aukų pareikalavęs karinis konfliktas istorijoje. Žuvo 27 mln. SSRS piliečių – 8,6 mln. kariškių ir 18,3 mln. civilių.[2] Po karo prasidėjusiameŠaltajame kare Sovietų Sąjunga buvo viena pagrindinių konfliktuojančių šalių.1957 m. sovietų mokslininkai paleido į kosmosą pirmąjį dirbtinį palydovą „Sputnik 1“.1961 m. kosminiu laivu „Vostok“ pakilo pirmasis pasaulyje žmogusJurijus Gagarinas.
SSRS ekonomika ilgą laiką buvo viena iš pirmaujančių pasaulio ekonomikų. Pagal BVP dydį SSRS ekonomika buvo antra pasaulyje poJungtinių Amerikos Valstijų[4] Joje buvo pagaminama 1/5 viso pasaulio pramonės produkcijos.[5]
Iki SSRS įkūrimo 1922 metais, pilietinio karo metu, ekonomika būsimose SSRS valstybėse buvo organizuojama laikinuojukarinio komunizmo principu. 1920 metais Rusijoje parengtas pirmas ekonominis planas – „RTFSR elektrifikacijos planas“, kurį parengė Valstybinė Rusijos Elektrifikacijos Komisija. Šis planas rėmesi V. I. Lenino iškeltu šūkiu: „Komunizmas – tai sovietų valdžia plius šalies elektrifikacija“.
1921 metais, karui einant į pabaigą, buvo paskelbtaNaujoji ekonominė politika (NEP’as). Joje suteikta laisvė privačiai iniciatyvai ir rinkai. ĮsteigtasSSRS valstybinis bankas, leidęs pinigus, atlikęs kitas bankines operacijas, taip pažabodamas šuoliuojančią infliaciją.
1927 metais, XV VKP (b) suvažiavimo metu faktiškai buvo nuspręsta užbaigti NEP’o politiką ir pradėta kurti centralizuotą, stiprią planinę ekonomiką. Planavimo vienetu pasirinktas penkmetis. Iš viso SSRS buvo 13 penkmečių:
Pirmasis: 1928/29 – 1932/33;
Antrasis: 1933–1937;
Trečiasis: 1938–1942 (nutrūko dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo);
Ketvirtasis: 1946–1950;
Penktasis: 1951–1955;
Šeštasis: 1956–1960;
Septintasis: 1961–1965 (1959 m. paskelbtas septyntmečiu ir prasidėjo 1959 m.);
Aštuntasis: 1966–1970;
Devintasis: 1971–1975;
Dešimtasis: 1976–1980;
Vienuoliktasis: 1981–1985;
Dvyliktasis: 1986–1990;
Tryliktasis: 1991–1995 (dėl SSRS žlugimo jis truko tik vienerius metus).
NuoSpalio revoliucijos iki Sovietų Sąjungos sukūrimo Rusijos vadovybė skelbė, kad šalyje kuriama socialistinė ekonominė-visuomeninė santvarka[reikalingas šaltinis]. Deklaruojamas socializmo principas – „iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal darbą“. Socializmas – tai pirmoji komunizmo fazė. Oficialus Komunistų Partijos tikslas buvo po socialistinės santvarkos pastatytikomunistinę santvarką.
Stalino valdymo metu šalyje buvo įvykdytaindustrializacija irkolektyvizacija, ekonomika centralizuota ir įvesta griežta jos kontrolė. Visiškai panaikinta privati nuosavybė, vietoj jos įvesta asmeninė, visuomeninė (socialistinė) ir kooperatinė.1937 m. įkurtasKovos su Socialistinio Turto Grobstymu Skyrius (rus.Отдел по борьбе с хищениями социалистической собственности, sutrumpinimasОБХСС ГУМ НКВД СССР), baudęs už ekonominių nusikaltimus,spekuliaciją, bei socialistinio turto grobstymą. Ilgą laiką už socialistinio turto grobstymą buvo baudžiama itin griežtai, netgimirties bausme (priklausomai nuo nusikaltimo mąsto).
Eilės į kinoteatrą Charkove 1981 m.Liaudies vartojimo prekė – 1983 m. Vilniaus Spalio gamybiniame susivienijime pagaminta elektrinė krosnelė vafliams kepti
Nikita Chruščiovas XXII TSKP suvažiavimo metu paskelbė, jog pagal planus[reikalingas šaltinis] 1980 m. Sovietų Sąjungoje turėtų būti sukurta komunizmo ekonominė bazė, o, skirtingų politikų vertinimais[reikalingas šaltinis], komunistinė santvarka Sovietų Sąjungoje turėjo būti pastatyta2000 metais.
1965 m., lėtėjant ekonominiam augimui, buvo įvykdytaKosygino reforma. Ji buvo pavadinta tuometinio Ministrų tarybos pirmininkoAleksejaus Kosygino[6] garbei. Vakaruose dar žinota kaip Libermano reforma – taip pavadinta šios reformos koncepcijos tikrojo autoriaus vardu (Евсей Григорьевич Либерман). Po jos prasidėjo laikotarpis, vadinamas „Auksiniu penkmečiu“[reikalingas šaltinis]. Aštuntojo penkmečio metu (1966–1970 m.) Sovietų Sąjungos ekonomika visais atžvilgiais stabiliai augo ir lenkė daugumą pasaulio ekonomikų[reikalingas šaltinis]. Po „Auksinio penkmečio“ SSRS ekonomika vis labiau ėmė artėti prie stagnacijos.
1980 m. jau buvo aiškūs artėjančios ekonominės krizės ženklai.1982 m. TSKP CK generaliniu sekretoriumi tapęsJurijus Andropovas nutarė sureguliuoti SSRS ekonomiką, įvesdamas griežtą jos kontrolę, dingusią Brežnevo laikotarpiu. Įvesta griežta darbo drausmė, pradėta kovos su korupcija ir ekonominiais nusikaltimais kampanija: iš viso atleista 18 Sovietų Sąjungos ministrų. Jis pirmąsyk viešai paskelbė faktus apie ekonominę stagnaciją ir mokslinius trukdžius Sovietų Sąjungos komunizmo statyboje.1983 m. Andropovas nutraukė visų kosminių ginklų tyrimų programas[reikalingas šaltinis], nes manė, jog besaikis ginklavimasis ir neaiškių perspektyvų tyrimai buvo nereikalinga našta Sovietų Sąjungos ekonomikai.
1984 m. jį pakeitęsKonstantinas Černenka buvo itin ligotas ir senas (72 metų), didžiąją dalį savo valdymo praleidęs ligoninėje. Todėl ekonomikos gaivinimo tempai, lyginant su Andropovo laikais, sulėtėjo. Toliau vykdytos reformos: viduriniojo mokslo reforma, šiaurinių upių vagų nukreipimas į sausros regionus, profsąjungų vaidmens ekonomikoje didinimas.
1985 m. generaliniu sekretoriumi išrinktas jaunosios kartos atstovas Michailas Gorbačiovas, kuris buvo senosios ekonomikos politikos priešininkas. Jis pradėjo ekonominę reformų grandinę, pavadintą „Pertvarka“ (rus. „перестройка“). „Perestroikos“ metu sudarytos sąlygos kurtis kooperatyvams, vėliau įteisinta privati nuosavybė. Visa tai privedė prie visiškos suirutės: administracinė sistema nebuvo pritaikyta tokio tipo rinkos kontrolei, prasidėjo masiniai ekonominiai nusikaltimai. Suirutės pasekmė – masinis deficitas ir hiperinfliacija, šalis pateko į gilią ekonominę krizę, pasibaigusiąSovietų Sąjungos žlugimu.
Oficialiai Sovietų Sąjunga rėmėsi marksizmo-leninizmo principais sudarytapolitine ekonomija. Tačiau iš tikro K. Marksas buvo klasikinės politinės ekonomijos kritikas, o savo naujo „idealaus“ ekonominės raidos scenarijaus jis nesuformavo, tik paliko itin abstraktų socialistinės ekonomikos aprašymą „Gotos programos kritikoje“. Čia jis teigė, jog komunizmas susideda iš dviejų fazių – socializmo ir komunizmo. Socializmo principas – „iš kiekvieno – pagal sugebėjimus, kiekvienam – pagal darbą“, komunizmo – „iš kiekvieno – pagal sugebėjimus, kiekvienam – pagal poreikius“.
Užsienio komunistai bei nelegali opozicija kritikavo SSRS ekonomiką kaip nesocialistinę. Levas Trockis suformavo teoriją, pagal kurią SSRS – „deformuota darbininkų valstybė“. Jo sekėjas Tony Cliff savo knygoje „State Capitalism in Russia“ iškėlė teoriją, jog Sovietų Sąjungoje vyrauja valstybinio kapitalizmo ekonomika.
Bandymų atsakyti, kokia iš tikro turi būti socialistinė ekonomika, taip pat būta įvairių. Kaip vakarietiškų marksizmo ekonomikos pavyzdžius galima pateikti prancūzų marksisto Michel Aglietta „reguliavimo mokyklą“ (Régulation School), taip pat „Judėjimą už Radikalią Politinę Ekonomiją“ (Union for Radical Political Economy), italų marksisto Antonio Negriautonomizmą.
↑Taip pat buvo vadinamaTarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga (rus.Союз Советских Социалистических Республик),Tarybų Sąjunga (rus.Советский Союз),TSRS (rus.СССР),TSR Sąjunga arbaSSR Sąjunga (rus.Союз ССР).