Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Suvalkija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos etnografinis regionas:
Suvalkija (Sūduva)
ŠalisPietvakariųLietuva
TautosLietuviai
KalbaLietuvių kalba,vakarų aukštaičių tarmė, kauniškių patarmė,kapsų irzanavykų šnekta
ValstybėsLietuvos Respublika
MiestaiMarijampolė
Žemėlapyje pažymėta tamsiai violetine spalva
Kitos reikšmės –Suvalkija (reikšmės).

Suvalkija (Sūduva) –Lietuvos etnografinis regionas kairiajameNemuno krante, apimantis didžiąjąLietuvos Užnemunės dalį (Marijampolės apskritį –Kalvarijos,Kazlų Rūdos,Marijampolės,Šakių irVilkaviškio rajonus,Kauno apskritiesKauno rajono pietinę irPrienų rajono vakarinę dalis). XIX a. pab. vakarinėje regiono dalyje vartojamųkapsų irzanavykų šnektų pagrindu susiformavo dabartinė bendrinė (literatūrinė)lietuvių kalba.

Istorija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Dabartinis Suvalkijos regionas iki XIII a. buvo apgyvendintassūduvių (jotvingių) genties ir buvoSūduvos arba Dainavos žemės dalis.[1] Ikividuramžių pabaigos Suvalkijoje (Sūduvoje) gyventa trijų baltiškų etnosų: panemuniais –žemaičių irlietuvių, o vakarinėje krašto dalyje (Vilkaviškio r. ir gretimoje Šakių r. dalyje) – nadruvių kiltiesprūsų.

Pirmaisiais lietuvių kovų sukryžiuočiais dešimtmečiais kraštas iš dalies virtodykra. PagalMelno taikos sutartį (1422 m.)LDK sugrįžusiąUžnemunę greitai rekolonizavo sulietuvėję karo pabėgėlių nadruvių palikuoniai bei kt. lietuvių naujakuriai. Šie persikėlėliai (daugiausia išeiviai iš būsimų Kauno, Raseinių ir Trakų pavietų teritorijos) atsinešė naujus gyvensenos įgūdžius bei papročius, tačiau suvalkiečių (sūduvių) etnografinės grupės susiformavimui didelės įtakos turėjo irnadruvių substratas.[reikalingas šaltinis]

Po1795 m.Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija kairiajame Nemuno krante atiteko Prūsijos karalystei. Susiformavo Užnemunės regionas, kurio ūkinė visuomeninė raida iki XIX a. pb. (iš dalies ir kelis vėlesnius dešimtmečius) vyko izoliuotai nuo likusios Lietuvos iki XIX a. pab. Užnemunėje1807 m., net keliasdešimčia metų anksčiau negu likusioje Lietuvos dalyje, panaikintabaudžiava ir valstiečiams suteikta asmens laisvė, o tai paskatino spartesnę ekonominę, socialinę, kultūrinę raidą.

Dėl geresnių socialinių, ekonominių bei kultūrinių sąlygų, žemdirbystei palankių derlingų žemių, regiono gyventojai tapo turtingiausiais XIX–XX a. Lietuvos ūkininkais, tuo laikotarpiu davė šaliai daugiausia išsilavinusių žmonių. Iš šio regiono yra kilę šeši iš dvidešimties Valstybės atkūrimo,Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarų, vienas iš jų – Lietuvos patriarchasJonas Basanavičius. Šiame krašte gimė ir Lietuvos himno autoriusVincas Kudirka bei lietuvių bendrinės kalbos kūrėjasJonas Jablonskis.

Po1867 m., pertvarkius šiaurinesLenkijos Kongreso karalystės apskritis į naują Suvalkų guberniją vietojeAugustavo gubernijos (egzistavo18151867 m., iki1837 m. vadinta Augustavo vaivadija), LietuvosUžnemunės teritoriją (be dabartinio Lazdijų r., anksčiau Seinų apskritis) pradėta vadinti „Suvalkija“ (lenk.Suwalszczyzna)[2]. Suvalkų guberniją sudarė 7 apskritys: Augustavo, Suvalkų, Seinų, Kalvarijos, Marijampolės, Vilkaviškio ir Vladislavovo (Naumiesčio). Apie XIX a. pradžią visos 7 išvardytos apskritys dar buvo etniškai lietuviškos, tačiau iki XIX a. pab. beveik visi Augustavo ir Suvalkų aps. lietuviai sulenkėjo; po 1919–1920 m. Lietuvos ir Lenkijos ginkluoto konflikto šios apskritys (kaip ir dalis buv. Seinų aps.) atiteko Lenkijai.

XX a. aštuntajame dešimtmetyjeLietuvos TSR etnologai kartu su kalbininkais nusprendė regioną pavadinti Suvalkijos etnografine sritimi. Kiti pavadinimai, sinonimai iš kalbos buvo išstumti, įsitvirtino etnografinio regiono pavadinimas Suvalkija[3].

Atkūrus Nepriklausomybę, kai kurie šio etnografinio regiono visuomenės veikėjai pradėjo siekti, kad regionas būtų vadinamas Sūduva.[4] Siekiant suderinti nuomones, pradėtas naudoti dvigubas šio etnografinio regiono pavadinimas – Suvalkija (Sūduva).Valstybinė lietuvių kalbos komisija2013 m.vasario 28 d. nutarė įrašyti į Lietuvos vietovardžių sąrašąSūduvà.[5].2016 m. Etninės kultūros valstybės globos pagrindų įstatyme įtvirtintas Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono pavadinimas.[6]

Dabartis

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Šiandien Suvalkiją (Sūduvą) kerta transeuropinė Šiaurės-Pietų automagistralė „Via Baltica“;Kybartuose veikia svarbi Lietuvos irRusijosKaliningrado srities pasienio muitinė. Lenkijos pasienyje praeinaSuvalkų koridorius – ruožas tarp Kaliningrado srities ir Baltarusijos.

Šaltiniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. Jonas Puzinas (1965-02-02).„Sūduvių problema“. Nuoroda tikrinta 2019 m. sausio 10 d..
  2. Totoraitis, Jonas (2003).Sūduvos Suvalkijos istorija. Piko valanda. p. 728.ISBN 9986875870. Suarchyvuotasoriginalas 2019-01-08. Nuoroda tikrinta2019-01-08.
  3. Dalia Urbanavičienė (2013-02-18).„Regiono pavadinimų „Sūduva“, „Užnemunė“, „Suvalkija“ raida“. Nuoroda tikrinta 2019 m. sausio 8 d..
  4. EKGT informacija (2013-12-27).„Sūduviai nenori vadintis suvalkiečiais“. Nuoroda tikrinta 2019 m. sausio 8 d..
  5. „Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Nutarimas 2013 m. vasario 28 d. Nr. N-1 (137)“. Suarchyvuotasoriginalas 2019-07-02. Nuoroda tikrinta 2019 m. sausio 8 d..
  6. „Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas. 1999 m. rugsėjo 21 d. Nr. VIII-1328“. Nuoroda tikrinta 2019 m. sausio 8 d..

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Vikižodynas
Ž  A  R
Lietuvos etnografiniai regionai
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Suvalkija&oldid=7494038"
Kategorijos:
Paslėpta kategorija:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp