Sudetų ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius apie 300 km, vidutinis plotis apie 50 km. Didžiausias aukštis 1603 m (Snežkos kalnasKrkonošių kalnagūbryje).[1]
Sudetų kalnai paprastai skirstomi įRytų Sudetus, Centrinius Sudetus ir Vakarų Sudetus. Didesnieji kalnagūbriai yraJizeros,Krkonošių,Orlicos,Bistricos,Snežniko,Lužicos,Jesenikų.
Sudetai geologiškai galėtų būti skirstomi į du masyvus – Vakarų Sudetus ir Rytų Sudetus. Jų riba nesutampa su geografiniu šių kalnų masyvo riba. Kalnyną sudaro įvairaus amžiaus uolienos nuoprekambro ikikainozojaus.
Sudetai iškilo kaledoniškos ir herciniškos kalnodaros metu. Tada prasidėjo nuosėdinių, vulkaninių ir intrūziniųuolienųmetamorfizacija. Vėliau susidariusios uolienos buvo 200 mln. metų ardomos. Per šį laikotarpį Sudetai buvo beveik nudenuduoti. Jų vietoje pradėjo kauptis įvairios nuosėdinės uolienos, daugiausiasmiltainis. Atėjus alpininės kalnodaros etapui visas masyvas buvo suraižytas tektoniniais lūžiais ir iškeltas į skirtingus aukščius. Pradėjo formuotis intruzinės uolienos (Granitas,Bazaltas,Porfyras), taip pat vulkaninės ir nuosėdinės uolienos.
