Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Stokholmas

Koordinatės:59°19′30″ š. pl.18°04′0″ r. ilg. / 59.32500°š. pl. 18.06667°r. ilg. /59.32500; 18.06667 (Stokholmas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stokholmas
šved.Stockholm
            
Stokholmo senamiestis
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
ValstybėŠvedijos vėliava Švedija
LenasStokholmo lenasStokholmo lenas
Įkūrimo data1252
Gyventojų(2020[1][2][3])975 551
Plotas188 km²
Tankumas(2020[1][2][3])5 189 žm./km²
Pašto kodas100 00-200 00
VikitekaStokholmas
KirčiavimasStòkholmas

Stokholmas –Švedijos sostinė ir didžiausias Švedijos beiSkandinavijos miestas. Didelis jūrų uostas prieBaltijos. Yra tarptautinisStokholmo-Arlandos oro uostas,metropolitenas. Tai svarbiausias Švedijos ekonomikos ir kultūros centras. Išvystyta mašinų, metalo, poligrafijos, chemijos, vaistų, lengvoji, maisto pramonė. YraŠvedijos karališkoji mokslų akademija, universitetas, teatrai, muziejai (nacionalinis, istorijos, architektūros, šiuolaikinio meno, dailės ir kt.),Skansen etnografinis parkas-muziejus. Miestą puošia romaninio-gotikinio stiliaus bažnyčios (nuo XIII a.), karališkieji rūmai (barokas; XVII–XVIII a.), daug bajorijos rūmų (XVII–XIX a.), rotušė (1911–1923 m.).

Miesto dalys

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Drottningholmo Karalienės rūmai. Švedijos karaliusJonas III Vaza juos pastatė savo žmonosKotrynos Jogailaitės garbei. (Vestuvės įvyko Vilniuje,1652 m.spalio 4 d.)

Miestas pastatytas ant daugybės salų bei pusiasalių. Istorinis miesto centras yra taip pat saloje. Didžiausi Stokholmo gyvenamieji rajonai:Lidingas,Sundbiubergas,Solna,Naka,Ekeras,Vaksolmas,Danderidas. Su priemiesčiais Stokholme gyvena apie 2.4 mln. žmonių.

Istorija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose miestas paminėtas1252 metais, kur minimas kaip svarbus uostas prekiaujant Bergslagene kasama geležiesrūda.Eriko kronika teigia, kad Birger Jarlas įkūrė miestą, kad apsaugotų Švedija nuokarelų antpuolių po to, kai jie nusiaubė Sigtuną Melarenas|Melareno kranto1187 m. vasarą.[4]

Stokholmas išaugo dėl Hanzos sąjunga|Hanzos sąjungos prekybos Baltijos jūroje. Tuo metu atsirado stiprūs ryšiai su Liubeku, Talinu,Riga, Hsmburgu, Gdansku, Visbiu.[5]1296-1478 m. miesto tarybą sudarė 24 nariai, o pusę jų rinko Stokholme gyvenantys vokiečiai.

Nuo XIII a. pabaigos – pastovi karaliaus rezidencija. Sudarius Kalmaro unija Stokholme prasidėjo pasipriešinimas Danijos karaliuiKristijonui II. Jis įžengė į miestą 1520 m. irlapkričio 8 d. išžudė politinius priešus. Tai paskatino sukilimus, kurie išardė Kalmaro sąjungą. Galutinai Švedijos karalystės sostine tapo po1523 metų, sulaužius Kalmaro uniją, kai Švedijos karaliumi tapoGustavas I Vaza. Stokholmas stabiliai augo ir 1600 m. jame gyveno 10 tūkst. gyventojų.

1610-1680 m. Stokholmo gyventojų skaičius padidėjo 6 kartus.1634 m. miestas oficialiai tapo Švedijos imperijos sostine. Pasikeitusios prekybos taisyklės suteikė Stokholmo pirkliams prekybos tarp užsienio ir Švedijos monopolį.1697 m. sudegė Stokholmo pilis ir buvo pastatyti Stokholmo rūmai.

1710 m. per marą mieste mirė 20 tūkst. gyventojų.[6] PoŠiaurės karo Stokholmas patyrė stagnaciją.

1897 m. čia įvykoPasaulinė paroda.

Pavadinimo kilmė

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Miesto pavadinimo pradžia (stock) reiškia rąstus, o antra dalis (holm) – mažą salą.

Sportas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1912 m. Stokholme vykoV vasaros olimpinės žaidynės,1956 m. – keletasXVI vasaros olimpiados varžybų.

Futbolas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Futbolo klubai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Stadionai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  • Tele2 Arena, futbolo stadionas, kurio talpa 33 000 žiūrovų.
  • Grimsta IP, futbolo stadionas, kurio talpa 8 000.

Turizmas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Miestai partneriai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Išnašos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. „Folkmängd i riket, län och kommuner. Totalt“. SCB. Suarchyvuotasoriginalas 9 rugpjūčio 2016. Nuoroda tikrinta2 liepos 2016.
  2. „Stockholm“.Nationalencyklopedin (švedų). Nuoroda tikrinta2014-01-30.
  3. „Folkmängd per tätort och småort 2010, per kommun“(XLS) (švedų).Statistics Sweden. 2013-06-20. Nuoroda tikrinta2014-02-02.
  4. Carlquist, Erik; Hogg, Peter C.; Österberg, Eva (2011-12-01).The Chronicle of Duke Erik: A Verse Epic from Medieval Sweden. Nordic Academic Press.ISBN 9789185509577.
  5. Nuoroda tikrinta fromhttp://www.river-cities.net/pages/cities/stockholm[neveikianti nuoroda]
  6. Stockholm: A Cultural History. Tony Griffiths (2009).Oxford University Press the US. p.9.ISBN0-19-538638-8
Ž  A  R
Europos šalių sostinės
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Stokholmas&oldid=7382628"
Kategorija:
Paslėptos kategorijos:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp