Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Stambulas

Koordinatės:41°0′0″ š. pl.29°0′0″ r. ilg. / 41.00000°š. pl. 29.00000°r. ilg. /41.00000; 29.00000 (Stambulas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stambulas
turk.İstanbul
Miesto reginys
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
ValstybėTurkijos vėliava Turkija
ProvincijaStambulo provincija
MerasEkrem İmamoğlu
Gyventojų(2016)14 365 000
Plotas1 831 km²
Tankumas(2016)7 845 žm./km²
Tinklalapis[ibb.istanbul
www.istanbul.gov.tr]
VikitekaStambulas
KirčiavimasStambùlas (Istanbùlas, sen. Bizántijus, Konstantinòpolis)
UNESCO vėliavaUNESCO(angl.)(pranc.): 356

Stambulas (turk.İstanbul) – didžiausiasTurkijos miestas, esantis šiaurės vakarinėje šalies dalyje, abipusBosforo sąsiaurio, jam pereinant įMarmuro jūrą. Geografiškai priskiriamasEuropai, nors dalis yra irAzijoje.

Pagrindinis šalies prekybos, verslo ir kultūros centras, didžiausias uostas, yra tarptautinis oro uostas. Mašinų gamyba, chemijos pramonė, cemento gamyba, maisto, tabako, lengvoji (avalynės, aprangos, odos), baldų pramonė, popieriaus ir stiklo gamyba.

Stambule yra 35 universitetai, ekonomikos ir prekybos, dailės menų akademijos. Žymūs architektūros paminklai –Topkapι rūmai suharemu,Sofijos soboras (sen. gr.Ἁγία Σοφία =Hagía Sophía). Muziejai: archeologijos, turkų ir islamo meno, dailės ir skulptūros, savivaldybės. Daug teatrų. Dideli tiltai jungia europietišką ir azijietišką miesto dalis.

Istorija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Įkurtas 667 m. pr. m. e. kaip graikų Megaros miesto kolonijaBizantijus (gr.Βυζαντιον =Byzántion). 330 m.Konstantinas Didysis jį pervadino savo garbeiKonstantinopoliu[a] ir paskelbė jį Rytų Romos imperijos (plačiau žinomosBizantijos vardu) sostine. NesėkmingoKetvirtojo kryžiaus žygio metu, 1204 m. balandį Konstantinopolį buvo užgrobę kryžiuočiai. Miestas buvo nuniokotas, Kryžiaus žygių idėja diskredituota, taip pat išaugo nesutarimai tarpkatalikų irstačiatikių bažnyčių.[2] 1453 m. gegužės 29 d.Konstantinopolį užgrobė Osmanų imperija ir pavertėOsmanų valstybės sostine.

Konstantinopolio žlugimas dažnai taip pat laikomasViduramžių periodo pabaiga. Iki 1923 m. buvo Turkijos sostinė (kai ja tapoAnkara). Oficialiai miestuiStambulo vardas suteiktas 1930 m.

Demografija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

2016 m. duomenimis, Stambule gyvena 14 365 000 žmonių,[3] dėl to jis yra vienas didžiausių Europos miestų. Miestą sudaro 54 municipalitetai ir jis tęsiasi apie 100 km ruožu palei pakrantę. Vidutinis metinis gyventojų prieaugis yra 3,45 %, daugiausia dėl migracijos iš aplinkinių kaimo vietovių. Stambulo gyventojų tankis – 7,845 žm/kv. km. Bendras Turkijos vidurkis – 110 žm./kv. km (2021).

Klimatas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

PagalAlisovo klimato klasifikaciją, Stambule vyraujavidutinių platumų klimatas. Vidutinė metinė temperatūra yra 14,4 °C. Vidutiniškai per metus iškrinta 843,9 mm kritulių.

Šilčiausias mėnuo yra liepa, kurios vidutinė temperatūra yra 23,5 °C, šalčiausias mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra 5,8 °C. Daugiausia kritulių iškrinta gruodį (vidutiniškai 123,9 mm), o mažiausiai kritulių iškrinta birželį – vidutiniškai 34,0 mm.

Iki šiol žemiausia užfiksuota temperatūra buvo 1927 m. vasario 9 d. (-16,1 °C). Šilumos rekordas užfiksuotas 2000 m. liepos 12 d. (40,5° C).[4]

 Istanbul klimatas 
MėnuoSauVasKovBalGegBirLieRgpRgsSpaLapGruMetinis
Aukščiausia °C18,324,026,232,933,040,240,538,833,634,227,221,240,5
Vid. aukščiausia °C8,79,111,216,521,426,028,428,525,020,115,311,118,4
Vid. žemiausia °C2,92,83,97,712,016,018,518,715,512,08,55,310,3
Žemiausia °C−10,4−16,1−7,0−0,63,68,010,58,25,21,0−4,0−9,4−16,1
Krituliai mm98,480,269,945,836,134,038,847,861,496,9110,7123,9843,9
Duomenys: Pasaulio Meteorologijos Organizacija (JTO)[5] Devlet Meteoroloji İşleri Genel Müdürlüğü (DMİ)[6][7] irBBC Weather Centre[8]

Kriminogeninė padėtis

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Didžioji dalis įvykdomų nusikaltimų nesmurtiniai. Labai retai plėšimų ir vagysčių metu naudojamišaltieji ginklai.Kišenvagiai dažniausiai pastebimi turistinėse miesto vietose.

Sportas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Automobilių sportas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Netoli miesto 2005 m. pastatyta „Istanbul Park“ lenktynių trasa, kurioje rengiamos „Formulės 1“ lenktynės. Trasą suprojektavo vokiečių architektasHermanas Tilkė.

Futbolas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Galerija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  • Galatos bokštas
    Galatos bokštas
  • Taksimo aikštė
    Taksimo aikštė
  • Sofijos soboras
  • Levento verslo rajonas
    Levento verslo rajonas
  • Dolmabahčės rūmai
    Dolmabahčės rūmai
  • Oro uostas
    Oro uostas

Išnašos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Stambulas – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  1. XVII a. miestasKonstantino Sirvydo įvardytas kaipKastantinamieste.[1]
  1. Kučinskienė, Audronė; Kairienė, Audronė; Staškevičienė, Dalia (2015). „Antikinių vardų lietuvinimas: tarp tradicijos ir naujovių“.Literatūra. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.doi:10.15388/Litera.2015.3.9881.
  2. Konstantinopolio užėmimas.Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 518 psl.
  3. „archyvo kopija“.Türkiye İstatistik Kurumu. 2011. Suarchyvuotasoriginalas 2012-10-14. Nuoroda tikrinta2012-02-04.
  4. Extreme Temperature Records Worldwide – IstanbulArchyvuota kopija 2007-10-08 išWayback Machine projekto.
  5. „Weather Information for Istanbul“.
  6. „Yıllık Toplam Yağış Verileri - İstanbul“. Suarchyvuotasoriginalas 2013-03-31.
  7. „Ölçülen En Düşük Sıcaklıklar (Lowest Recorded Temperatures): 30.01.2012 06:00 - 31.01.2012 06:00 (UTC) - İstanbul“. Suarchyvuotasoriginalas 2013-09-26.
  8. „BBC - Weather Centre - World Weather - Average Conditions - Istanbul“.Suarchyvuota iš originalo 2006-05-18.
Ž  A  R
Stambulo istorinės vietovės
TurkijaPasaulio paveldo objektas Turkijoje
Ž  A  R
Pasaulio paveldo objektaiTurkijoje
Materialusis
Gioremės nacionalinis parkas ir Kapadokijos olos(1985)·Divrihio didžioji mečetė ir ligoninė(1985)·Stambulo istorinės vietos(1985)·Hatušas – Hetitų sostinė(1986)·Nemrut Dagas(1987)·Hierapolis-Pamukalė(1988)·Ksantas-Letonas(1988)·Safranbolu miestas(1994)·Trojos archeologinė vieta(1998)·Selimijos mečetė ir jos socialinis kompleksas(2011)·Čatal Hiujuko neolitinė vietovė(2012)·Bursa irDžumalykyzykas: Osmanų imperijos lopšys(2014)·Pergamas ir jo daugiasluoksnis kultūrinis kraštovaizdis(2014)·Dijarbakyro tvirtovė irHevselio sodų kultūrinis kraštovaizdis(2015)·Efesas(2015)·Ani archeologinė vietovė(2016)·Afrodizijas(2017)·Giobekli Tepė(2018)·Arslantepė(2021)·Gordijas(2023)·Viduramžių Anatolijos medinės mečetės(2023)·Sardai irBin Tepės Lydijos pilkapiai(2025)
Turkijos vėliava
Nematerialusis
Pasakotojų medahų menai(2003)·Mevlevių sema ceremonija(2005)·Karagiozas ir Hadživatas(2009)·Ašikų tradicija(2009)·Novrūzas(2009, kartu su 7 kitomis valstybėmis)·Tradiciniai sohbeto susirinkimai(2010)·Aliejaus imtynių šventė kirkpinaras(2010)·Sema, alevių-bektašių ritualas(2010)·Ritualinė keškeko tradicija(2011)·Mesir Madžunu šventė(2012)·Turkiškos kavos kultūra ir tradicija(2013)·Ebru, turkiškas popieriaus dekoravimas(2014)·Duonos gamybos ir dalinimosi kultūra: lavašas, katyrma, jupka, jufka(2016, kartu su 4 kitomis valstybėmis)·Čini gamybos tradicinė amatininkystė(2016)·Hidirelezas, pavasario šventė(2017)·Susikalbėjimas švilpesiu(2017)·Dede Korkuto epinės ir muzikinės tradicijos paveldas(2018, Kartu su Kazachstanu ir Azerbaidžanu)·Turkiškas tradicinis šaudymas iš lanko(2019)·Miniatiūros menas(2020, kartu su Azerbaidžanu, Iranu ir Uzbekistanu)·Tradiciniai strateginiai žaidimai: Togyzqumalaq, Toguz Korgool, Mangala/Göçürme(2020, kartu su Kazachstanu ir Kirgzija)·Hüsn-i Hat, tradicinė kaligrafija islamo mene Turkijoje(2021)·Çay (arbatos) kultūra – tapatybės, svetingumo ir socialinės sąveikos simbolis(2022, kartu su Azerbaidžanu)·Šilkaverpių auginimas ir tradicinė audimui skirto šilko gamyba(2022, kartu su 6 kitomis valstybėmis)·Chodžos Nasredino pasakojimo tradicija(2022, kartu su 6 kitomis valstybėmis)·Tradicinis Ahlato akmenų skaptavimas(2022)·Iliuminavimo menas: Tezhib/Tazhib/Zarhalkori/Tezhip/Naqqoshlik(2023, kartu su Azerbaidžanu, Iranu, Tadžikija, Uzbekija)·Iftar/Eftari/Iftar/Iftor ir jo sociokultūrinės tradicijos(2023, kartu su Azerbaidžanu, Iranu, Uzbekija)·Balabano/Mėjaus meistrystė ir atlikimo menas(2023, kartu su Azerbaidžanu)·Perlamutro inkrustavimo meistrystė(2023, kartu su Azerbaidžanu)·Tradicinės žinios, metodai ir praktikos, susiję su alyvmedžių auginimu(2023)·Tradicinio dūdmaišio (gaidos/tulumo) gamyba ir atlikimas juo(2024, kartu su Šiaurės Makedonija)·Antep İşi, siuvinėjimas Giazantepėje(2025)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Stambulas&oldid=7672462"
Kategorijos:
Paslėptos kategorijos:

[8]ページ先頭

©2009-2026 Movatter.jp