Sparta – miestas pietinėjeGraikijoje,Peloponeso pusiasalyje.Lakonijos nomo centras. Spartos miestas driekiasi centrinėjeLakonikos dalyje, dešiniajameEuroto upės krante. Yra archeologijos muziejus.
Spartojevergų (helotų) buvo daug daugiau nei tikrų spartiečių – karių, todėl jie turėjo būti visada pasiruošę jų sukilimams. Juos kovos menų mokydavo nuo septynerių (dar sakoma, kad nuo trejų) metų. Gyvendavokareivinėse. Visus metus vilkėdavo tik ploną apsiaustą, miegodavo ant šiurkščių nendrių. Berniukams buvo skirta fizinių pratimų, skirtų lavinti kūną, pvz., bėgioti per šakas, žarijas. Be to, juos skaudžiai plakdavo rykštėmis, kad priprastų prie skausmo. Kad galėtų bet kokiomis sąlygomis prasimaitinti, paaugliai vagiliavo. Nutvėrus vagiant nubausdavo ne už vagystę, bet už tai, kad buvo sugauti. Taip ruošti kariai buvo puikūs ir įgudę.
Mergaitėms taip pat buvo skiriama daug dėmesio. Jos buvo taip auklėjamos, kad galėtų gimdyti stiprius, sveikus vaikus. Jei vaikas gimdavo silpnas ar ligotas, kūdikį numesdavo nuo skardžio.
Geriausias Spartos karių karingumo įrodymas, taiTermopilų (ugninių vartų) mūšis, kuriame prieš maždaug 120 000 persų surinktų iš visos Persijos imperijos stojo maždaug 300 spartiečių. Visa spartiečių gudrybė buvo patogi padėtis, kuri leido tik mažiems persų kiekiams stoti prieš spartiečius ir, žinoma, fizinis pasirengimas. Spartiečių karalius Leonidas, žinodamas, kad eina į mirtį, vis tiek stojo į mūšį, kurį, deja, pralaimėjo, tačiau spartiečiai prasilaikė dvi dienas ir gal būtų laimėję, jei ne tai, kad persų armija juos apsupo, tik tada spartiečiai puolė.[reikalingas šaltinis] Tačiau visą savo gyvenimą Spartos berniukai buvo mokomi, kad žūti mūšyje arba Spartos tarnyboje yra didžiausiagarbė. Mitas teigia, jog išeinantiems į karą Spartos vyrams moterys sakydavo: „Grįžk su skydu ar ant jo“.
